Rugsėjo 21 d. susisiejo du gražūs akcentai – Zarasų krašto muziejaus surengta laužų ir dainų sąšauka su kaimynais latviais pagal „Muziejų kelio“ projektą ir tradicinis Baltų vienybės dienos paminėjimas ant Liaudiškių Laukesos piliakalnio su gyvenviete.

 

Respublikinis vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkursas „Tradicijų paveldėtojai“ turėjęs vykti gegužės mėnesį, įvyko rugsėjo 18 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje. Šis konkursas  rengiamas kasmet nuo 2012 m., kurio tikslas ne tik skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą, pagarbą tautiniam paveldui ir tolerantišką požiūrį į įvairių tautų kultūrą, jų įsitraukimą į liaudies kultūros populiarizavimo procesą, puoselėti liaudies muzikavimo ir choreografijos tradicijas, aktyvinti folkloro žanro atlikėju veiklą, skatinti folkloro ansamblius bei solistus tobulėti, ugdyti jaunimo tautinę, kultūrinę ir meninę savimonę, bet ir padėti savivaldos institucijoms racionaliai ir objektyviai remti kolektyvus ir vadovus pagal pasiektą meninį lygį.

Zarasų kultūros centro mišrus choras „Gelmė” kviečia dainuoti.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI VAIKAMS IR VISAI ŠEIMAI ZARASŲ KULTŪROS CENTRE

„15 – oji Aukštaitijos regiono sutartinių giedotojų šventė „Sutarjėla“ šiais metais rugsėjo 12 – ąją dieną vyks Pasvalyje. Tai keliaujantis renginys Aukštaitijoje, kuriame dalyvauja sutartines atliekantys ansambliai iš visos Lietuvos. Sutartinės – aukštaičių pasididžiavimas, nes tik šis regionas išlaikė sutartinių tradicijas, archajiškiausias folkloro klodas, pripažintas UNESCO nematerialiuoju kultūros paveldo perlu. Jose užkoduota mūsų senolių išmintis, iš lūpų į lūpas atkeliavusi iš seniausių laikų iki mūsų dienų.

Rugsėjo 5 – ąją dieną visi Ignalinos miesto kaimynai kolektyvai, giedantys sutartines, tai Molėtų „Alsūnė“, Utenos „Sėdauta“, Visagino Brėkšta“, Zarasų „Seluona“ ir Ignalinos „Čiulbutė“, susirinko šiame krašte dalyvauti dvejuose projektuose „Skambančios Ignalinos legendos“ ir „Saloj sutarysma“.   Visi minėti kolektyvai, pasidabinę savo gražiausiais pagoniškais kostiumais, sutiko žiūrovus takelyje į Ladakalnį giedodami sutartines. Na, o ant paties Ladakalnio, ant kurio pasak vienos legendos, kažkada pasirodžiusi pati deivė Lada baltai apsirėdžiusi ir dovanojusi žmonėms rugių, miežių, avižų, kviečių maišelius, kad jie turėtų ką pasėti. Dėl to piliakalnis ir pavadintas Ladakalniu.