XXXII tarptautinis festivalis „Žolynai“ šiemet prasidėjo pirmadienį, rugpjūčio 12 d. kūrybine-edukacine šoktinių sutartinių stovykla „Sėlių gulbių tūtavimai šokant“. Stovyklos edukatorė-choreografė dr. Dalia Urbanavičienė išdėstė daug teorinės medžiagos apie  šoktines, apeigines sutartines, suteikė galimybę pasigilinti kiek giliau į šio žanro specifiką, atlikimo būdus, pabandė išprovokuoti pamąstyti, kaip ir iš kur kilo vienas ar kitas būdas.

Vėliau daktarė mokino giedoti ir šokti sutartines, pateikdama po kelis būdus ir variantus. Stovyklos dalyviai buvo jaunimo sutartinių giedotojų grupė „Gražutė“ ir suaugusių giedotojų grupė „Laukesa“, vadovė Diana Skvarčinskaitė. Labai džiugu, kad į šiuos mokymus atvyko ir įsitraukė kaimynai – Utenos sutartinių giedotojų grupė „Sėdauta“, vadovė Milda Morkūnaitė bei Visagino folkloro ansamblio „Krusnė“ moterys, kurioms vadovauja Violeta Gaidienė. Turėjome puikią galimybę praplėsti savo repertuarus, pagilinti savo žinias ir šokimo įgūdžius, šokdami sutartines.

Rugpjūčio 14 d. vakare visi rinkose Stelmužėje į kasmetinį XXXII renginį „Pa Sanuoju Ųžalu“, kuris mūsų laikraštyje aprašytas atskirai.

Rugpjūčio 14 rytą visos moterys išvyko žoliauti ir rinkti gėlių vainikui ir vainikėliams, na o 15dienos rytas Zarasų kultūros centro kiemelyje prasidėjo vainikėlių ir didžiojo vainiko pynimo edukacija „Gražus tava vainikas“, kurio edukatorė buvo Aušra Mačiulytė bei didžiojo vainiko pynimu, kurį dailiai nupynė Birutė Andrijauskienė, Marytė Širvinskienė, Julija Beniauskienė. Pasirodo, kiek daug Zarasų krašto darbščiosios moterys priaugino pačių gražiausių gėlių žiedų: jurginų, hortenzijų, gvaizdūnių, saulėgrąžų, rudbekijų, pririnko uogų kekių ir visokiausių žolynų iš mus supančios gamtos, kuriuos supynėm į didelį Žolinių vainiką, kaip simbolį visos žalumos ir gyvybės. O merginos mokėsi pinti gražiausius vainikėlius, kuriais pasipuošė Žolinės šventei. Tad už spalvingus gėlių žiedus nuoširdžiai dėkojame augintojos Lenai Urbonienei iš Baibių, Verai Panavienei iš Suvieko, Zarasų „Lakštingalos“ darželiui“, kitoms augintojoms.

Žolinės rytą jau nuo 10 val. Zarasų Sėlių aikštėje šurmuliavo mugė, na o joje ir „Amatų kiemelis“, kuriame darbavosi tikri meistrai-amatininkai: medžio drožėjas Erikas Čypas, medžio drožėjas Gediminas Kairys, šiaudinių  sodų ir žaislų rišėja Jurga Kutkienė, keramikė Arijetė Micevičienė, keramikai Erikas ir Genutė Hincai. Pasak šių meistrų, jie sulaukė didelio lankytojų ir besidominčiųjų senaisiais, bet dar gyvaisiais amatais. Vieni atėjo ir kažką nusidrožė, kiti lipdė, treti rišo, o buvo ir tokių, kurie išbandė visus amatus. Visus savo susikurtus darbelius, jaunieji kūrėjai parsinešė namo.

14 val. nuo kultūros centro pajudėjo gausi, įvairiaspalvė Žolinių eisena, kurią vedė mūsų Šlyninkos vandens malūno šeimininkai Regina Veselienė ir malūnininkas Stasys Sutkauskis, nešini šviežio rugio duona. Už jų eisenoje puikavosi šiemet labai turtingas žiedais ir uogomis Žolinių vainikas, po kurio visa garbinga eisena.

Zarasų Sėlių aikštėje pakvipo ir šviežio rugio kepta duona, kuria tądien dalinomės su visais Zarasų krašto gyventojais ir svečiais, koncertuosiančiais ir besisveikinančiais šioje scenoje, švenčiančiais brandžią jau XXXII –ąją Žolinių šventę Zarasų Sėlių aikštėje.

Suėjus eisenai ir pilnus gėrybių krepšius sudėjus prieš sceną, prasidėjo Žolinių apeigos, kurias atliko folkloro ansamblis „Seluona“. Ansamblis šiųmetes apeigas skyrė siūruojantiems rugiams ir duonai.

Į sceną, jau kvepiančią rudenėjančiais žiedais bei šviežio rugio duona, sveikinimo žodį tartį, kvietėme Zarasų rajono savivaldybės merę Nijolę Guobienę, kuri pasveikino festivalio dalyvius, miestelėnus bei miesto svečius. Vėliau į sceną lipo kiti garbūs asmenys, Rimantui Jurevičiui įteikta Dominyko Bukonto premija, apdovanoti „Žiedų pakrantės“ kūrėjai“.

Po gausių sveikinimų prasidėjo XXXII tarptautinis koncertas“Žolynai“.

Mumyse buvo ir yra tradicija kasmet rugpjūčio viduryje nuo seno švęsti vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė– tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji.

Tad sulaukėme draugų, bičiulių, atlikėjų gausos švęsti kartu ne tik iš Zarasų ar Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, kurie tądien lipo į sceną ir dalinosi savo dainomis, tarmiškais pasakojimais, polkomis ir valsais. Tai Zarasų miesto bei rajono folkloro ansambliai ir kapelos: Salako liaudiškos muzikos kapela „Vaivora“ ir folkloro ansamblis „Luodis“, vadovė Danguolė Kisielienė; Dusetų dailės galerijos – kultūros centro Antalieptės skyriaus folkloro ansamblis ir kapela „Unt ta liepta“, vadovė Loreta Alaunienė; Samanių tradicinės muzikos kapela ir Suvieko tradicinės muzikos kapela „Cinkelis“, vadovas Algis Trumpa; Smalvų mandolinininkai, vadovė Danutė Stunžienė; vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiūta“ ir kapelytė  bei folkloro ansamblis „Seluona“, vadovė Diana Skvarčinskaitė; tradicinės muzikos kapela „Čir vir vyrai“, vadovas Gintaras Andrijauskas.

Džiugu, kad  savo skambiomis dainomis šventę papuošė puikus Širvintų savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis "Gojus", vadovė Stasė Pivoriūnienė.

Labai laukėme svečių iš Estijos pasirodymo, kurie tikrai profesionaliai muzikavo ir buvo ko iš jų pasimokyti, tai liaudiškos muzikos grupei iš Estijos „Mooste Pilliklubi“, vadovas Kert Krüsban.

Vėliau šėlome su save prisistatančiais folk metalo flagmanais grupe „Ūkanose“ su naujausia koncertine programa “Šiaurum vėjum”, kurie savo kūryboje meistriškai atgaivina senąsias lietuvių liaudies dainas, aranžuodami jas metalo muzikos stiliumi, taip ragindami tautiečius nepamiršti savo šaknų ir tradicijų, o užsieniečius pažindindami su mūsų išskirtine, baltiška kultūra.

Vakarą skambiai ir šiltai su publika bendravę, užbaigė "Jauno Jāņu Orķestris" iš Latvijos koncertu „Latvian traditional songs“. Tai latvių etno-roko grupė, gerai žinoma savo šalyje dėl gyvo garso pasirodymų ir unikalaus skambesio. Šiai grupei po pasirodymo įteikėme mūsų apeiginę duoną ir Zarasų pievų medaus, kaip simbolį šių metų gausaus derliaus ir šiltai užsimezgusios draugystės.

Renginį vedė etnografai Diana Skvarčinskaitė ir Gintaras Andrijauskas.

Seniau buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Panašu, kad zarasiškiai šiemet bus labai turtingi, nes gausiai susirinko kartu švęsti Žolinę.

Diana Skvarčinskaitė, projekto autorė

Nuotraukos Eriko Černovo

Daugiau nuotraukų čia:

Projektas „XXXII tarptautinis festivalis Žolynai“ finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos

Festivalį organizavo Zarasų kultūros centras