Vasario 26 dieną Palūšėje, Ignalinos rajone įvyko tradicinė kasmetinė šventė „Trauk stintelę 2022“. Šventė prasidėjo žvejų mėgėjų varžytuvėmis, pažintiniu pėsčiųjų žygiu Palūšės apylinkėmis.

Toliau estafetę perėmė Sutartinių ratas, kur darniai kartu sutarė kaimynės „Sėdauta“ iš Utenos, „Alsūnė“ iš Molėtų, šeimininkės „Čiulbutė“ iš Ignalinos ir Zarasų kultūros centro sutartinių giedotojų grupė „Laukesa“, kuriai vadovauja šių eilučių autorė. Sutartines sukome vieną po kitos ir taip gera buvo vienos kitų klausytis, pasibūti, nusišypsoti, persimesti šiltais žvilgsniais.

Vėliau, einant taku link scenos, kur 12 val. turėjo prasidėt šventės atidarymas, dar sugiedojom po sutartinę ant ežero pakrantės nuostabiai surištoms skulptūroms iš nendrių, kurios vaizdavo „Ažerinį“, „Vėjopatį“ ir „Bobą“, kurias surišo skulptorius Albertas Danilevičius.

Na, o scenoje, sugūžėję Ignalinos rajono politikai, verslininkai, kultūros atstovai, apačioje gausiai susirinkę žiūrovai,  nekantriai laukė svarbaus įvykio - Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo sąvado vertybės sertifikato įteikimo Trainiškio žvejams. Garsiais plojimais nulydėta įvyko ši ceremonija.

Programą muzikiniais numeriais paįvairino Utenos folkloro ansamblis „Davila“, Ignalinos „Čiulbutė“ ir Zarasų kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio  „Čiūta“ jaunosios tarmiškų paūturavimų pasakorės Kamilė Gimbickytė, paporinusi apie „Raktų kadely“, Paulina Samanytė, papasakojusi „Grasilia kumša skylas“, na ir Milena Semionovaitė, kurios „Durnius su durim“ liko anapus scenos.

Taip pat vyko: „sausumos stintos traukimas bobomis“, sunkiausios Palūšės stintelės kilnojimas (už kurią mūsų Kamilė gavo pilną maišą ką tik pagautų stintų), Palūšės stintos „raikymas“ ir „lupimas“. Šventėje susirinkusiuosius linksmino tradicinės muzikos kapela „Sutaras“ ir grupė „Kitava“. Šurmuliavo tradicinių amatų dirbinių ir žuvies mugė, „Etnopramogos“ mažiems ir dideliems, o ant Lūšių ežero vyko parodomoji stintelių žvejyba sukant bobą.

Džiaugiamės kartu su kaimynais, kad oras šiai žiemos šventei buvo labai palankus, o ir ledas ne tik tinkamas pramogaut ant ežero, bet ir parodyt savo krašto tradiciją.

Grįžom namo nė kiek nesušalusios, linksmos, o dar ir savo gryčias iškvepinom šviežiais agurkais.

Diana Skvarčinskaitė, Zarasų kultūros centro etnografė

Nuotraukos šventės dalyvių