Žolinės Zarasuose neatsiejamos nuo gausios mugės, kuri šiais metais džiugino lankytojus dar nematytais gaminiais ir dirbiniais. Mugės organizatorius „My fest“, profesionaliai organizuojantis muges visoje Lietuvoje, šiais metais pirmą kartą dalyvavo ir Zarasų miesto šventėje bei pakvietė ne tik jau vietinių pamėgtus mugės dalyvius, bet ir naujus, dar nematytus amatininkus bei prekybininkus.

Pirmąją šventinę dieną Sėlių aikštės parke jaukiai įsikūrė jaunieji Zarasų menininkai. Jaunimo vizualiųjų menų skvere buvo atidarytos dailės ir fotografijų parodos, lankytojai grožėjosi Evelinos Kisielienės mandalomis, Aurelijos Korolkovos ir Gintarės Juškėnaitės tapybos darbais, Irmos Taločkaitės Jusienės grafika, Samantos Račkauskaitės ir Eriko Černovo fotografijomis. Visi jie – zarasiškiai, kai kurie pirmą kartą savo darbus išdrįso ištraukti į dienos šviesą. Džiaugiamės, kad pavyko atrasti, paskatinti dalyvauti, visiems kartu pasidžiaugti kūrybingu Zarasuose gyvenančiu jaunimu.

Dar vieną naujiena – šventės atidarymas su Zarasų moto klubu ir spalvota dūmų fejerija. Dėkojame baikeriams už tokį aktyvų dalyvavimą – suskaičiavome daugiau nei 80 motociklų, kurie iki šventės atkeliavo iš viso Zarasų rajono, Visagino, Daugpilio, Utenos, Anykščių ir net Vilniaus. Vienas iš baikerių – svečias iš Visagino Edgaras Piščikas (Sepa) atkeliavo į sceną tiesiai iš moto kolonos, nulipęs nuo savo plieninio žirgo atliko keletą kūrinių, pritardamas gitara ir smuiku.

Grįžtant prie tradicijų nebuvo pamirštas ir sutartinių vakaras. Žolinių išvakarėse, sutartinių giedotojai ir šio žanro mėgėjai susitiko Stelmužėj po Senuoju ąžuolu atlikti apeigas deivėms Gabijai Ugnelei, Žemynai, Laimai, dievui Perkūnui, o taip pat sukti sutartinių vainiką. Visa gamta visą dieną iki pat vėlyvo vakaro nuščiuvusi tarsi ir laukė šio sutarimo momento, buvo kantrūs ir lapeliai, tarsi sustingę kol buvo atnašaujama ir giedama, tiktai vienam žiogeliui nė motais buvo sutartinių sąskambiai.

Nurimusiame ir vaiskiame ore, šalia rusenančio aukuro, be pastangų iš visų susirinkusiųjų lūpų skambėjo prašymai: „Gabija Ugnele, tūta tūta. Sujunkie mumi, tūta, tūta. Sergėkie mumi, tūta, tūta...“.  Sodriu folkloro ansamblio „Seluonos“ dalyvio Vasilijaus Trusovo balsu prašoma: „O, tu maloningas dieve Perkūne, teikis mums reikalingu laiku pagelbėti ir malonų lietų duoti, kad žolės lapotų ir kad mums ne laiku vėtra, kruša, žaibai ir griausmas bėdos nedarytų.“, o vėliau kreipiamasi į kitas deives: „Laima laimužėla, laiminki mumis“, „Žeme žemynėla, labinki mumis“. Druska maitinama ugnelė nė neketino gęsti, buvo šventai tikima, kad pasėtas grūdas, atneš gausų derlių, o prisilietimas prie žemelės suteiks proto žmogui ją saugoti.

Po apeigų dailiai supintą Sutartinių vainiką šalia Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnytėlės skambiais balsais suko: Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ sutartinių giedotojų grupė (vad. Diana Skvarčinskaitė), Ignalinos krašto folkloro ansamblis „Čiulbutė“ (vad. Sigutė Mudinienė),  Molėtų kultūros centro sutartinių atlikėjų grupė ,,Alsūnė" (vad. Rita Pelakauskienė), Kultūros centro - Dusetų dailės galerijos sutartinių atlikėjų grupė „Du sietai“ (vad. Sigutė Gudonienė), Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro folkloro ansamblio „Gastauta“ sutartinių giedotojų grupė (vad. Nida Lungienė), Zarasų rajono savivaldybės kultūros „Seluona“ sutartinių giedotojų grupė (vad. Rimutė Vitaitė ir Diana Skvarčinskaitė). Tarp lietuvių giedamų sutartinių tiko skambiai atliekamos vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvo „Madara“, kuris atvyko iš Latvijos, solistės Olgos Rajeckos latvių liaudies dainos. Tarp sutartinių organiškai įsiliejo tarmiškai skaitomos Zarasų krašto poeto Vasilijus Trusovo sukurtos eilės, kurias poetas pats ir skaitė. Rodos, taip ir turėjo būti - šio poeto eilės šalia sutartinių, na o dailiai supintas Sutartinių vainikas paaukotas Gabijai Ugnelei. Taip pat ilgai skambėjo padėka ir plojimai šio renginio sumanytojai ir ilgametei organizatorei Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro etnografei Rimutei Vitaitei.

„Baigus sukti Sutartinių vainiką ir besivaišinant pievelėje vaišėmis, vis sau džiaugiausi, kokius nuostabius turime kaimynus iš Rokiškio, Molėtų, Ignalinos, kurie kasmet atvažiuoja Stelmužėn kartu sutart. Gaila, nebeliko sutariančių uteniškių, bet užtat prisijungė Dusetos, savi žmonės. O ausyse vis tebeskambėjo žodžiai iš vienos tą vakarą nuskambėjusios sutartinės: „Saulala sadina lylia. Jau ataina vakarėlis. Jau atneša atilsėlį“ – prisiminimais dalinasi Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro etnografė Diana Skvarčinskaitė.

Tradiciniam sutartinių vakarui pasibaigus veiksmas grįžo į Zarasų Sėlių aikštę, kur scenoje pasirodė jaunieji Aukštaitjos bardai Domilė Kirstukaitė iš Rokiškio, Emilija Statinaitė, Gintarė Bauerytė ir Živilė Mackevičiūtė iš Vilniaus, o joms pritarė zarasiškiai Simonas Navickas, Paulius Zakarauskas ir Gintaras Andrijauskas. Pastarasis juos visus čia ir sukvietė, nes liepos mėnesį grįžęs iš Lietuvos bardų stovyklos vis niekaip negalėjo pamiršti šių talentingų jaunuolių ir jų balsų. Zarasų kultūros centro kolektyvui pareiškė „kvieskime juos koncertuoti dabar, nes vėliau jau nebeįpirksime dėl aukštų honorarų“ ir ko gero jis buvo teisus, nes dainų nuoširdumu, kūrybos turiningumu ir balsų grožiu atlikėjai pavergė ne vieną klausytoją.

Festivalio „Zarasai 2020“ vakaro scenoje karaliavo žinoma Lietuvos pop grupė „69 danguje“, kuri sukvietė didžiausią žiūrovų būrį, užvedė visus dainuoti kartu ir kaip reikiant pajudėti. O ramiai pirmosios dienos pabaigai į sceną užpilo legendinės grupės „Skamp“ narys Viktoras Diawara, kuris kartu su scenos bendražygiais Borisu Kulenovičium ir Gediminu Mačiulskiu pristatė savo muzikinį projektą „Afrodelic“.

Išaušus Žolinių rytui Sėlių aikštėje prie tautodailininkų prisijungė gausi Knygų mugė, o įvairiose aikštės ir parko erdvėse vyko sveikos gyvensenos ir sporto veiklos aktyviesiems. Po šventų vidurdienio Mišių prasidėjo tradicinės Žolinių apeigos.

Vasaros laikas augina, nokina, brandina, o Žolinės šventė visą derlių sukviečia į gražią šventę, vakarop lengvai pakvimpančią rudeniu. Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.

Šviežio derliaus bei Šlyninkos vandens malūno iškeptą duonos kepalą, pažymėtą kryželiu, o taip pat nupintą didžiulį vainiką, kuriam gėlės užaugino Zarasų krašto moterys, be to pilnus gėrybių krepšius, skambant Zarasų rajono savivaldybės vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ sutartinių grupės sutartinėms apie saulę, vainiką, iškilmingoje eisenoje į Zarasų Sėlių aikštę atnešė didelė graži giminėlė. Siunčiame didžiausias padėkas Lenai Urbonienei, Stasei Goštautienei, Aldonai Voroneckienei bei visiems kitiems, kurių žiedai papuošė šventinę sceną, didįjį vainiką ir visą šventę. Vienas po kito į žolynais išpuoštą sceną lipo gražios didelės giminėlės dalyviai, tai Zarasų miesto ir rajono mėgėjų meno kolektyvai iš Antalieptės, Degučių, Dusetų, Samanių, Salako, Suvieko, Smalvų, Zarasų: Antalieptė folkloro ansamblis „Unt ta liepta“ (vad. Loreta Alaunienė), kapela „Unt rubežiaus“ iš Degučių krašto (vad. Stasys Juodvalkis), Dusetų folkloro ansamblis „Du sietai“ ir kapela (Sigutė Gudonienė), Samanių kapela (vad. Algis Trumpa), Salako kapela (vad. Danguolė Kisielienė), Salako folkloro ansamblis  (vad. Ignas Matušovas), Suvieko folkloro ansamblis „Čičirys“ ir tradicinės muzikos kapela „Cinkelis“ (vad. Diana Skvarčinskaitė), Smalvų mandolininkų kapela (vad. Danutė Stunžienė), Zarasų vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiūta“ (vad. Diana Skvarčinskaitė), Zarasų folkloro ansamblis „Seluona“ (vad. Rimutė Vitaitė), kapela „Čir vir vyrai“ (vad. Gintaras Andrijauskas). Žolinių festivalio metu veikė amatų dirbtuvėlės, kuriose mažieji šventės dalyviai galėjo lipdyti iš molio, sukti šieno paukštelius, dalyvauti edukacijoje „Žolynėlių paslaptys“, nusipinti skrybėlaitę iš lapų, pasigaminti servetėlę su liaudiškais raštais. Po šios giminėlės susitikimo ir pasirodymo scenoje galėjome gėrėtis vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvu „Madara“ iš Latvijos (vad. Viesturs Virza), kuriam skambiai pritarė solistė Olga Rajecka. Svečiams atsikvėpti leido ir savo šokiais pasveikino projekto „Atrask paguodą“ senjorų šokių grupė (vad. Valdemaras Skardžius, choreogr. Rimvydas Cikanas).

Sėlių aikštė tą dien virto ne tik šokių aikštele, bet ir teatro scena. Valstybinis Kauno lėlių teatras vaikučius linksmino su nuotaikingu spektakliu „Zuikio kaprizai“, kuris paskutiniosiomis dienomis prieš šventę pakeitė anksčiau planuotą spektaklį „Mažylis R-r-r-r“. Spektaklio pakeitimas kaip ir staigus ugnies šou atšaukimas, dėl kurio atsiprašome žiūrovų, yra ne kas kitas kaip šio nenuspėjamo laiko pasekmė. Karantinas ir aktorių, atlikėjų sveikatos pakitimai gali užklupti netikėtai, o organizatoriai tikrai nėra linkę rizikuoti savo žiūrovų sveikata, todėl prašome visų savo žiūrovų pakantumo ir supratimo tiek dėl jau įvykusių programos pakitimų, tiek dėl galimų būsimų Zarasų kultūros centro renginių pokyčių.

Dėl tos pačios priežasties šiais metais neįvykęs festivalis „Sėlos muzikantai“ taip pat bent maža dalele apie save priminė ant „Žolynų“ scenos. Zarasų mandolininkai atliko gražiausius savo kūrinius, o po pertraukėlės, jau saulei besileidžiant atėjo laikas sveikinimams ir muzikinei šventės kulminacijai - grupės „Skylė“ koncertui. Zarasų rajono savivaldybė sulaukė daug garbingų svečių, kurių sveikinimai iškilmingai skambėjo po Zarasų rajono savivaldybės mero kalbos, o po gražiausių linkėjimų scenoje šių metų Garbės piliečio vardas buvo suteiktas Arvydui Každailiui.

Apgailestaujame, kad žiūrovams neteko pamatyti ugnies šou spektaklio „Inferno“, tačiau įspūdingas gimtadienio fejerverkas virš Zaraso ežero tikrai tapo gražiausia simboline žvakele ant Zarasų miesto gimtadienio torto.

Zarasų kultūros centro komanda dėkoja visiems prisidėjusiems, apsilankiusiems, dalyvavusiems, o ypač renginio partneriams ir rėmėjams. Kitais metais mūsų laukia 515-tas miesto gimtadienis, jubiliejinis, o tai reiškia – būtinai ypatingas ir išskirtinis. Kviečiame ir Zarasų gyventojus dalintis idėjomis bei kūrybinėmis mintimis apie tai, kaip norite švęsti miesto dieną, kuo norite ir galite prisidėti, nes kurti kartu visada smagiau.