Konkursas - varžytuvės „Tarmių lobynai“

Gegužės 17 dieną Anykščių bibliotekoje  vyko mokinių, gebančių kalbėti tarmiškai, konkurso-varžytuvių „Tarmių lobynai“ Aukštaitijos regiono turas. Šiame konkurse Zarasams atstovavo nemažas mano parengtų mokinukų būrys.

 Kasmet vis randu vieną kitą mokinuką, kuris nori populiarinti mūsų krašto - aukštaičių tarme užrašytus tekstus. Ir šiemet mano pasakorius lydėjo sėkmė. Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos 4a klasės mokinys Gedas Grigėnas I-IV klasių grupėje užėmė antrąją vietą. Gedas prisistatė ir pristatė savo dainą tarmiškai, o atliko Zarasų krašto dainą „Atais visų švinte“. Pradinei mokyklai taip pat atstovavo Lėja Paliokaitė iš 2c klasės, taip pat Gabija Paskačiūtė iš 1b klasės. Mergaitės tarmiškai dainavo piemenukų dainas. Na, o ketvirtokai Kotryna Samanytė ir Lukas Samanis kitąmet jau atstovaus progimnaziją. Visi šie 4 mokiniai gavo padėkos raštus už savo tarmės puoselėjimą. Be to, visi jie lanko mokyklos vaikų folkloro ansamblį „Op-ka“, kuriame gilina savo folkloro žinias.

I-IV klasių amžiaus grupėje savo Smalvų kaimui atstovavo močiutės Danutės Stunžienės parengtas pasakorius ketvirtokas Kajus Budrevičius, kuris pelnė 3 vietą.

Bebaigiančios Zarasų P. Širvio progimnaziją aštuntokės, progimnazijos folkloro ansamblio „Beržynėlis“ dalyvės  Milena Semionovaitė, Rugilė Aksiutovaitė ir Goda Borodulina tarmiškai prisistatė ir atliko 2 Zarasų krašto sutartines, kuriose tarmiškų žodžių netrūko, dėl to merginos V-VIII klasių grupėje pelnė 2 vietą. O tos pačios progimnazijos šeštokė Ieva Dorogina gražia aukštaičių tarme porinusi apie jauną gaspadinę Grasilią savo amžiaus kategorijoje pelnė 3 vietą.

Zarasų kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ dalyvė Kamilė Gimbickytė aukštaitiškai pristatė savo Zarasų miesto ir ežero istorijas ir IX-XII klasių amžiaus grupėje buvo įvertinta 2 laipsnio diplomu.

Tarmiškų tekstų pasakoriais tampama ne iš karto. Mokinių tarpe kuriu tradiciją mokytis tarmiškos kalbos vingrybių ir subtilybių. Ne visiems tarmiškas žodynas įkandamas, besimokant kyla daug klausimų ir sunkumų, ypač, jeigu tarmė neskamba šeimoje. Tada jos reikia mokytis dirbtinai. Bet mokinukai užsispyrę ir kantriai mokosi tarti sunkius žodžius, besiaiškindami jų prasmes ir platesnį vartojimą.  

Manau, kad mano paminėtus pasakorius ir dainininkus dar ne kartą išgirsime įvairiuose etnografiniuose renginiuose, o pasakorių perduotas palikimas mums ir mokinių lūpomis perpasakotas – neįkainuojama vertybė.

Diana Skvarčinskaitė, Zarasų kultūros centro etnografė

Nuotraukos konkurso dalyvių