„Seluona“ – 50-jame jubiliejiniame tarptautiniame festivalyje „Skamba skamba kankliai“

Šis festivalis nuo pat pradžių turėjo ženklų poveikį visam lietuvių folkloro judėjimui, buvo ir yra svarbi mūsų etninės kultūros sklaidos, plėtros, dabarties ir istorijos dalis. Prieš 30 metų „Skamba skamba kanklių“ bendruomenė tapo galinga jėga, atgniaužusia okupacinį kumštį – Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas buvo viena iš pasipriešinimo nutautinimui bei sovietinei ideologijai formų.

Be šio etninės kultūros sąjūdžio nebūtų buvę ir „dainuojančios revoliucijos“. Per 50 gyvavimo metų festivalis tapo kasmetiniais visos Lietuvos folkloro gerbėjų „atlaidais“, suformavo ir savo, kaip etninės kultūros šventės, įvaizdį. Paskutinįjį gegužės savaitgalį vykstantis festivalis kasmet suburia gausią, stiprių saitų surištą bendruomenę. Festivalio programoje šalia tradiciniais tapusių renginių – „Pasidainavimų vakaro“, „Naktišokių“, susitikimų su kaimo dainininkais, Lietuvos ir užsienio šalių ansamblių pasirodymų, instrumentinės muzikos koncertų, tautodailininkų mugės – randasi ir naujos, tradicinę muziką pristatančios formos: „Sutartinių takas“, „Tradicijų akiračiai“, „Nakties muzika“, „Festivalio kinas“, „Naktinės dūzgės“ ir kiti renginiai, skatinantys mūsų visuomenės ir festivalio svečių susidomėjimą etnine kultūra.

Šiame jubiliejiniame festivalyje Vilniuje dalyvavo Zarasų kultūros centro folkloro ansamblis „Seluona“, vadovė šių eilučių autorė. Ansamblis pasirodė gegužės 28 d. Bernardinų sode Lietuvos etnografinių regionų folkloro ansamblių koncerte „Kaimynėli, svečias būk!“, pristatydamas savo teminę aukštaičių tarme programą „Aukšti kalnaliai“. Po pietų vilniškiams ir Vilniaus svečiams seluoniškiai traukė savo gražiausias dainas S. Moniuškos skverelyje prie šv. Kotrynos bažnyčios. Vėliau dalyvavo eitynėse nuo Rotušės į Bernardinų sodą. Jose dalyvavo virš 65 fokloro ansamblių iš Lietuvos ir užsienio. Eitynes puikiai nusiteikę stebėjo tūkstančiai žmonių, kurie stebėjosi dalyvių gausa, gėrėjosi kostiumų margumu ir dainų skambumu, o taip pat gausiai nulydėjo eiseną į sodą.

Vakare prasidėjo baigiamasis festivalio koncertas, kur tarp prestiziškiausių Vilniaus folkloro ansamblių, tokių kaip „Virvytė“, „Reketukai“, „Nalšia“ ir „Poringė“, „Ratilio“, taip pat užsienio kolektyvių – Londono lietuvių ansamblio „Saduto“, kartvelų, vengrų, ukrainiečių, zarasiškiai gavo teisę sudainuoti 2 savo Zarasų krašto dainas. Mes buvome vienintelis kolektyvas iš regionų, tuo labai tyliai sau didžiavomės.

Užvesti šio galingo festivalio, ir grįždami namo visą kelią dainavome liaudies dainas. Viena keitė kitą, regis vis gražesnė ir gražesnė ir nė viena per visą dieną ir kelionę nepasikartojo. Kokia pilna ir turtinga mūsų –seluoniškių dainų skrynia.

Diana Skvarčinskaitė, Zarasų kultūros centro etnografė

Nuotraukos dalyvių