Lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko atmintinus Aukštaitijos metus vainikuojanti konferencija „Aukštaitijos ištakos ir tapatybės ženklai".
Pirmasis Aukštaitijos paminėjimas istoriniuose šaltiniuose siejamas su Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje aprašytomis lietuvių ir Ragainės komtūro Liudviko kovomis, vykusiomis apie 1294 m. Tačiau Dusburgiečio kronika buvo užbaigta tik 1326 m., o išleista tik 1679 m.
Pirmuoju reikšmingu Aukštaitijos vardo pagarsinimu tarptautinėje erdvėje reikėtų laikyti 1323-uosius metus. 1323 metais Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) užrašė: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje...“. Šią sutartį patvirtino popiežius, prisakydama visiems jos laikytis. Taigi, būtent 1323-aisiais Aukštaičių žemės vardas plačiai nuskambėjo Europoje, o šiemet šventėme šio pagarsinimo 700 metų jubiliejų.
Aukštaitijos atmintinų metų proga atkreipiamas dėmesys, kad Aukštaitija yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, kurio raida yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybingumo įtvirtinimu. Būtent iš šio regiono yra kilęs Mindaugas, tapęs pirmuoju suvienytos Lietuvos valdovu.
Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo vicepirmininkai Paulius Saudargas ir Jonas Jarutis, Seimo nariai Algimantas Dumbrava, Robertas Šarknickas, Vidmantas Kanopa, Kęstutis Vilkauskas, Edmundas Pupinis.
Konferencijai vadovavo prof. habil. dr. Algirdas Raslanas, šiuo metu Kupiškio rajono savivaldybės meras, ir doc. dr. Dalia Urbanavičienė , Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė.
Akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša konferencijoje aptarė aukštaičių ir aisčių kilmę, patikslino, kas tokie yra aukštaičiai, o kas aisčiai. Doc. dr. Dalia Urbanavičienė kalbėjo apie Aukštaitijos istorinę raidą ir dabartį, genčių pasiskirstymą. Jonas Vaiškūnas kvietė diskutuoti dėl Aukštaitijos herbo, pristatydamas dirbtinio intelekto sukurtus Aukštaitijos herbus, aiškindamas spalvas ir simbolius. Akademikas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia pristatė aukštaičių patarmes ir šnektų įvairovę. Dr. Loreta Sungailienė aptarė Aukštaitijos nematerialaus kultūros paveldo vertybes – šiuo metu nematerialaus kultūros paveldo sąvade Aukštaitijos papročių ar tradicijų, lankytinų vietų yra patvirtinta daugiausia – net 14.
Konferencija baigėsi diskusija ir rezoliucijos priėmimu.
Šioje konferencijoje savo krašto dainas, sutartinę atliko Zarasų kultūros centro folkloro ansamblis „Seluona“, vadovaujamas Dianos Skvarčinskaitės. Seluoniškiai taip pat mielai klausėsi kitų atlikėjų - folkloro ansamblio „Rags“ iš Pasvalio, folkloro ansamblio „Raskila“ iš Panevėžio, tradicinės kapelos „Muzikontai iš pa Utenas", Utenos meno mokyklos tradicinės kapelos „Sietynėlis”.
Konferenciją rengė LR Seimo narys Vidmantas Kanopa, Etninės kultūros globos taryba ir Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba.
Folkloro ansamblis „Seluona“ nuoširdžiai dėkoja LR Seimo nariui Algimantui Dumbravai už begalinį palaikymą, sveikinimus jubiliejaus proga ir finansuotą kelionę į Vilnių.
O taip pat dėkoja LR Seimo nariui Jonui Jaručiui, kuris su savo patarėjais seluoniškius pasitiko seime, skyrė patalpą renginio pasirengimui, už dovanas.
Folkloro ansamblio „Seluona“ dalyviai irgi turėjo dovanų. Juk ansamblis šiemet šventė 35 savo kolektyvo jubiliejų, tad įrašė net 40 liaudies dainų, kurias ir dar kitą medžiagą perkėlė į USB. Ši priemonė puikiai reprezentuoja kolektyvą bei Zarasų kultūros centrą.
Tokius USB LR Seime ansamblio vadovė įteikė kiekvienam ansambliečiui, dėkodama už atsidavimą folklorui.
Šiuo renginiu seluoniškiai simboliškai užbaigė savo jubiliejinių metų „Dainingų metų vėriniai“ veiklų kalendorių.
Diana, Skvarčinskaitė, folkloro ansamblio „Seluona“ vadovė
Nuotraukos dalyvių