Vasario 11 dieną Zarasų kultūros centre įvyko 2024 m. šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ folkloro dienos „Rasi rasoj rasi“ kolektyvų peržiūra.
Kas yra šimtmetis? Tai laikas, per kurį užaugome kaip valstybė, subrendome kaip visuomenė, sužaliavome kaip giria, kurioje kiekvienas medis turi savo balsą. Tas balsas — laisvos ir kuriančios Lietuvos balsas. Tas balsas — mūsų atmintis. Tai tavo ir mano balsas, reiškiantis mus vienijančią tradiciją, jos gyvybę.
Todėl Dainų šventės folkloro dienos „Rasi rasoj rasi" kūrybinė grupė pristato temą, kurią turi savaip ir savitai pristatyti folkloro ansambliai. Anot kūrybinės grupės narių „Šventumas persmelkia visus esinius – visa, kas regima ir neregima, kas auga, stiebiasi, klesti ir nyksta, kas esti, buvo ir bus."
Šimtajai Dainų šventei, pasiruošė 5 Zarasų miesto bei rajono folkloro ansambliai, 2 sutartinių grupės, 5 tradicinės muzikos kapelos, taip pat vienas Visagino folkloro ansamblis.
Kolektyvus vertino Audronė Vakarinienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, tradicinio choreografinio folkloro specialistė ir Gaila Kirdienė, daktarė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro instrumentinio folkloro specialistė, etnomuzikologė.
Tad peržiūros – koncerto vedėja Gražina Jonušaitė, nieko nedelsdama kvietė visus pasinerti į šimtmečio šventumo tyrinėjimus kartu su
folkloro ansambliais, kapelomis, kurie stengėsi atliepti šią temą ir ją pristatyti tądien ne tik apžiūros metu komisijai, bet ir žiūrovams.
Peržiūrą pradėjo Zarasų kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiūta“, vadovė Diana Skvarčinskaitė, instrumentinės grupės vadovas Gintaras Andrijauskas, pateikdami temą apie Zaraso ežerą „Azarasą paslaptis“.
Antrieji į sceną žengė mažieji salakonai, tai Salako vaikų folkloro ansamblis „Saulala“, vadovė Danguolė Kisielienė, tema „Aina mišką takeliu“.
Darniai nuskambėjo jaunimo sutartinių giedotojų grupė „Gražutė“, vadovė Diana Skvarčinskaitė, merginos apgiedos savo taip saugomus gražiuosius vainikėlius „Mana vainikas judabra“.
Programą tęsė tradicinė Smalvų kaimo kapela, vadovė Danutė Stunžienė. Smalviškiai linksmai visiems pagrajino.
Vienas iš senesnių rajono Salako folkloro ansamblis „Luodis“, vadovė Danguolė Kisielienė, gvildeno temą „Lėk sakalėli, par ažerėlį“.
Sutartinių giedotojų grupė „Laukesa“, vadovė Diana Skvarčinskaitė, moterys apgiedos šventą gyvūnėlį bitutę programoje „Bitute siaude, sidijo“.
Salako tradicinė kapela „Vaivoras“, vadovė Danguolė Kisielienė programoje „Šitam žaliam gojely“griežė valsą, polką, maršą.
Antalieptės folkloro ansamblis, vadovė Loreta Alaunienė, paūturavo tema apie našlaitėlius „Siratos dalia“.
Visagino folkloro ansamblis „Krusnė“, vadovė Violeta Gaidienė. Ansamblis pristatys savo programą apie Švento ežerą „Un Švento ežero rymodamas – gyvenimą gyvendamas“.
Smagiai skambėjo tradicinė Samanių kaimo kapela, vadovas Algimantas Trumpa
Folkloro ansamblis „Seluona“, vadovė Diana Skvarčinskaitė, tema „Ųžalėli, žalias medi“, kurioje bus kalbama apie šventą mūsų senolį Stelmužės ąžuolą.
Suvieko tradicinė kaimo kapela „Cinkelis“ , vadovas Algimantas Trumpa
Programą užbaigė tradicinė kapela „Čir vir vyrai“, vadovas Gintaras Andrijauskas.
Kolektyvams ir vadovams beliko laukti Dainų šventės.
Diana Skvarčinskaitė, Zarasų kultūros centro etnografė
Nuotraukos Eriko Černovo