XX vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Zalvynė“, keliose Zarasų rajono savivaldybės erdvėse vykstantis ir kelias tradicinės ir kultūros edukacijos sritis apimantis tęstinis renginių ciklas. Kadangi 2023 metais sukanka 700 metų nuo Aukštaitijos žemės vardo pagarsinimo Lietuvos valdovo Gedimino ir Didžiojo kunigaikščio tarybos su Livonijos ordinu sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje, todėl festivalyje didelis dėmesys buvo skiriamas Aukštaitijos regiono kultūrai, papročiams, muzikiniam folklorui, sutartinėms.

Birželio 10 dieną į jubiliejinį festivalį sugužėjo daugiau negu 200 dalyvių iš Vilniaus miesto ir rajono, Kupiškio, Kaišiadorių, Molėtų, Varėnos, Utenos, Visagino, Užpalių, Salako „Saulala“ ir keli kolektyvai iš Zarasų („Čiūta“, „Op-ka“, „Beržynėlis“, „Gražutė“), o taip pat folkloro ansamblis iš Rėzeknės Latvijos.

Festivalis prasidėjo etnomuzikavimo mokymais, kuriuos vedė patyrę mokytojai – Gintaras Andrijauskas iš Zarasų (mandolina), Jolita Novikienė iš Užpalių (kanklytės), Laima Morkūnienė iš Kaišiadorių (šokiai), Lijana Šarkaitė – Viluma iš Vilniaus (liaudies žaidumai), Rima Garsonienė iš Utenos (aukštaitiškas būgnelis), Raimundas Garsonas iš Utenos (Peterburgo armonika), Ilja Čurakov iš Visagino (armonika), Gilmė Dainytė, muzikos pedagogikos studentė iš Vilniaus (sutartinės). Visi dalyviai išbandė save daugelyje mokymų.

Po mokymų visi stebėjome nepakartojamą Sauliaus Petreikio video „Senieji liaudies instrumentai“, po kurio refleksija buvo platformoje Kahoot, sukurta čiūtukės Kamilės Gimbickytės. Prizinių vietų nugalėtojai buvo apdovanoti vertingais etno prizais.

Po pietų visi vykome į Šlyninkos vandens malūną, kur gardžiai papietavę, malūno laive turėjome kulinarinio paveldo popietę „Paliepsnių bolius“, skirta dideliems aukštaitiškiems blynams. Tuos blynus mūsų regiono šeimininkės kepdavo per visą petelnę – didelius kaip Saulė, raudonus kaip Saulė ir karštus kaip Saulė. Popietės vedėja teko būti man, šių eilučių autorei, tad stengiausi pristatyti festivalio dalyviams viską, ką radau ir žinojau apie blynus – kaip juos kepti, kaip ir kada užmaišyti tešlą, ką dainuoti maišant tešlą, į ką žiūrėti (ogi į pilnatį), kaip ir su kuo juos valgyti. Mūsų aukštaitiški blynai vadinami paliepsniais dėl to, kad petelnę šeimininkė kišdavo tiesiai po liepsna.

Kolektyvai pristatė savo kulinarinio paveldo papročius, šoko, dainavo, grojo, klausėsi vieni kitų, bendravo išsiilgę draugų. Popietės metu vyko razavų blynų kepimo edukacija. Ant atviros ugnies visi galėjo pabandyti kepti blynus, kurie labai greitai „ištirpo“. O taip pat kita edukacija – „Ir gardumas žolynėlių“, kurią vedė Birutė Andrijauskienė, vaišindama visus ramunėlių, medetkų, liepžiedžių, melisų, mėtų, čiobrelių ir kitomis arbatėlėmis, pagardintomis medučiu. Pasirodo, jeigu senovėje norėdavo nustebinti ir ypatingai pagerbti garbius svečius, žiūrint, kur esate: Aukštaitijoje - prie blynelių patiekdavo liepžiedžių arbatos su liepžiedžių medumi, Dzūkijoje – čiobrelių arbatos su viržių medumi, Suvalkijoje – ramunėlių arbatos su lauko gėlių medumi, Žemaitijoje – mėtų arbatos su miško medumi. Tai ir mes stengėmės pamaloninti savo svečius vaišindami razavais (vienų roz maltų grūdų) blynais su arbatėlėmis.

Dėkojame Šlyninkos vandens malūno šeimininkams Reginai Veselienei ir malūnininkui Stasiukui už skanius pietus, šiltą priėmimą ir jaukią sceną ant Nikajos krantelio.

Vakarop visi grįžome į miestą, kur rengėmės improvizacijų koncertui „Zalvynė“ ir grupės „Atalyja“ pasirodymui. Visi buvome sužavėti grupės pasirodymu, o ir atalyjiečiai dėkojo Zalvynės dalyviams, kad jie buvo nuostabūs žiūrovai, kokių jie dar neregėjo. Žodis atalyja aukštaitiškai reiškia ateina lietus. Bet lietus tą vakarą neatėjo.

Vėliau vakarojome kultūros centro kiemelyje su grupe „Smetonos ūsai“, kurie mums pravedė aukštaitiškų šokių vakarušką.

O dar gi vaišinomės didžiuliu, gardžiu jubiliejiniu tortu, kurį mums iškepė Zarasų profesinės mokyklos šeimininkės.

Linksmi ir sušilę nuo smagių šokių, nešini deglais, išsiruošėme į naktinį žygį palei Zaraso ežero pakrantę. Eidami vis sustodavome ir padainuodavome ant vieno lieptelio, ant kito... Bet taip tą vakarą ir nesutemo.

Naktis kai kam buvo bemiegė – kaipgi miegosi, kai ji tokia šviesa, nors ir šalta, o ir dainos dar ne visos išdainuotos, neišsišokta.

Ryte papusryčiavę, pasipuošėme savo tradiciniais kostiumais ir leidomės į bendruomenes atidaryti „Dainų skryneles“. Šiltai festivalio dalyvius pasitiko Vajasiškio kaimo bendruomenė, Zarasų Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapija bei Zarasų P. Širvio progimnazija. Dalyviai bendruomenėse dainavo, grojo, šoko ir pabendravo su gyventojais.

Na, o sekmadienį po pietų keliavome į Zaraso ežero salą, kur mūsų laukė etnožygis „Aukštaitijos žemėje – Sėlių siela“. Žygiui vadovavo krivis Vasilijus Trusovas. Keliavome sėlių takais, pasakodami dalyviams apie Sėlius, jų gyvenimo būdą, Zaraso ežero salą, Zarasų miesto istoriją. Vis stabteldavome stotelėse, kuriose norėjosi dėti akcentus – pagiedoti Ąžuolui, Šeimai, Vandeniui. Mažajame slėnyje užsikūrėme aukurą, atlikome apeigas, sugiedojome karo sutartines ir dainas, pūtėme skudučius, ragus, vis sukome sutartinių vainiką, kurį Kupolėje perdavėme sutartinių atlikėjai, edukatorei Lauritai Peleniūtei. Ji kartu su instrumentalistu Tadu Dešuku įsuko mus visus į sutartinių edukaciją „Sutartinių vainikas“. Kaip mistiškai ir įtaigiai skambėjo mūsų visų besimokančiųjų sutartinės, apipintos nuostabaus Lauritos balso bei Tado smuiko skambesio. Norėjosi dar ilgiau būti, kartu medituoti, suisilieti, sutarti.

Laikas praskriejo labai  greitai ir visi staiga susisgribo, kad jau sekmadienio vakaros, o kitą dieną į mokyklą, darbus. Tad visi skubėjome dar pasišokti, skanauti ką tik iškeptą kiaušinienę, dar pasidainuoti ir pasišokti.

Festivalį organizavo Zarasų kultūros centras.

Partneriai: Šlyninkos vandens malūnas, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, Zarasų profesinė mokykla,  Senolių kaimas - Vajasiškis, Zarasų Pauliaus Širvio Progimnazija, Zarasų Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija, laikraštis "Zarasų kraštas".

Projektas iš dalies finansuotas Lietuvos kultūros tarybos.

Diana Skvarčinskaitė, projekto autorė ir organizatorė

Nuotraukos Eriko Černovo

Daugiau nuotraukų čia

XX vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Zalvynė“ pirma diena.

XX vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Zalvynė“ pirma diena.