Gegužės 18 d. Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro Salako teritoriniame padalinyje įvykusi mokslinė konferencija prasidėjo A. Poderio pagerbimu tylos minute, į kapines jaunuolių išnešta gėlių puokšte bei seniūno Reniaus Kisieliaus sveikinimo kalba. Susirinkusiuosius sveikino ir Vidaus reikalų ministerijos viceministras, Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Arnoldas Abramavičius, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys bei Salako bažnyčios klebonas Rimantas Rimkus.
Pirmąjį pranešimą – „Aušrininkas, mokytojas Antanas Poderys (1864-1941), lietuvių kalbos gramatikos kūrėjas – dinastijos pradininkas“ – skaitė profesorė, ekonomikos mokslų daktarė Birutė Poderytė Visokavičienė. Antano Poderio proanūkė peržvelgė dviejų karų, tremčių, netekčių persmelktą šeimos biografiją, įvardijo šeimos narius, pasirinkusius mokytojo profesiją. Taip pat pabrėžė prosenelio išsilavinimo ir darbų prasmę. A. Poderys mokėjo keturias užsienio kalbas – lenkų, prancūzų, vokiečių , anglų ir jas naudojo savo darbuose, mokėjo groti fleita ir smuiku, parašė lietuvių kalbos gramatiką, iš kurios buvo mokoma Lietuvos mokyklose. Beje, kelis minėtos gramatikos puslapius vienoje skaidrių parodė kitas konferencijos pranešėjas – istorikas Rimantas Bikulčius.
Zarasų Ąžuolo gimnazijos direktorius, buvęs Salako mokyklos direktorius R. Bikulčius pranešimui pasirinko temą – „Antano Poderio mokykla: istorijos dėlionės“. Pagavus pasakojimas, papildytas nuotraukomis, dokumentų skaidrėmis, faktais, palyginimais, nepaliko abejingų. Per pusvalandį pralėkė du šimtmečiai, atsiskleidė A. Poderio ryžtas ir drąsa, kuriant lietuvišką mokyklą, ypač sunkios darbo sąlygos atkuriant mokymą po pirmojo pasaulinio karo, kai nebebuvo nei pastato, nei inventoriaus. Pranešėjas kalbėjo apie A. Poderio veiklą keliant kultūrinį, ekonominį miestelio lygį, apie Salako mokyklą nuo 1865 metų iki šiandien. O šiandien Salake liko tik būrelis pradinukų. Beveik tiek pat, kiek jų buvo 1906 m. į Salaką atvykus dirbti A. Poderiui.
Kadangi A. Poderys savo mokinius mokė liaudies dainų, teikdamas joms didelę reikšmę, pranešimą „Antano Poderio tautiškumo laukas: savivoka, kalba, liaudiškumas“ skaitė lietuvių kalbos mokytojas ekspertas, poetas Vasilijus Trusovas. Poetinę dedikaciją paskyręs A. Poderiui, V. Trusovas eilėmis peržvelgė iškiliojo mokytojo kelią iš Suvalkijos į Salaką. Pabrėžė šios išskirtinės asmenybės nuveiktų darbų prasmę Zarasų kraštui, taip pat platesniam regionui. Pranešimą, kurį autorius vadino esė, iliustravo paties V. Trusovo ir jo pakviesto Zarasų kultūros centro folkloro ansamblio „Seluona“, vadovaujamo Dianos Skvarčinskaitės, atliktos dainos.
Konferenciją pabaigė ypač intriguojantis pranešimas – „Lietuvos regionų tapatybės mįslės arba, kaip Salakas atsidūrė Žemaitijoje?“. Profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Alfredas Bumblauskas, skaidrėse rodydamas žemėlapius, pasakojo, kaip keitėsi Lietuvos regionų ribos, kokia yra svarbi kalba valstybės įteisinimui. Anot. A. Bumblausko, Lietuvai tėra vos per 100 metų ir data aiški – 1904 m., kai buvo panaikintas spaudos draudimas ir pradėta mokyti lietuvių kalbos. Nuo to laiko, kai ir A. Poderys atvyko dirbti į Salaką ir čia kūrė lietuvišką mokyklą. O kaip Salakas atsidūrė Žemaitijoje? Profesorius parodė 1919 m. žemėlapį, kuriame apibrėžtos Žemaičių vyskupijos žemės. Į jas patenka Ežerėnai, vadinasi Zarasų rajonas su Salaku drauge.
Į konferenciją atvyko garbių svečių. Profesorę B. Poderytę Visokavičienę atlydėjo vyras Romualdas Visokavičius – diplomatas, bankininkas, įvedęs nacionalinę valiutą litą. Taip pat anūkai – ekonomistas Laurynas ir gydytojas rezidentas Karolis. Sulaukta ir A. Poderio brolio proanūkio – žinomo energetiko, finansininko, politiko Virgilijaus Poderio su žmona Nomeda.
Visą dieną trukusį renginį pavakare užbaigė Salako liaudies muzikos kolektyvų, vadovaujamų Danguolės Kisielienės, sugiedotas Salako himnas prie A. Poderio memorialinio muziejaus. Svečiai ir visi norintieji apžiūrėjo muziejų. Profesorius A. Bumblauskas nepagailėjo pastabų bei patarimų ir idėjų muziejaus veiklai. Muziejuje šis svečias išbuvo ilgiausiai. O visi kiti tuo tarpu klausėsi kieme skambėjusios liaudies muzikos. Ansambliai „Saulala“, „Luodis“, kapela „Vaivoras“ pristatė programas, paruoštas šiųmetei Lietuvos dainų šventei.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Zarasų rajono savivaldybė
Vykdo Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras
Organizatoriai Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro Salako teritoriniame padalinys, Salako seniūnija, bendruomenė „Sakalas“
