Vėjuotą lapkričio 3 dienos vakarą  Zarasų kultūros centro folkloro ansamblis „Seluona“ vyko į Tiltiškes pas keramikę, menininkę, edukatorę Aušrą Mačiulytę. Ji šalia namų tikrame miške sukūrė „Burtų miškelį‘, kurį paprašė seluoniškių jį atidaryti.

Burtų miškelis todėl, kad jį Aušra išvaliusi, padarė apvalų Rėdos ratą su devyniais laužais, molinėmis plokštelėmis-runomis, ant kurių sužymėti metų laikai ir mėnesiai. Čia Aušra ateityje ketina vesti etno edukacijas. Kadangi Rėdos rate pagal Saulės ridą yra labai svarbūs keli taškai, norėčiau juos paminėti. Pirmasis taškas yra kuomet Saulė yra aukščiausiame taške, tai yra Rasos, Kupolės, Joninės. Visa gamta ir žmogus šiuo metu noksta, bet labai greitai pradeda ir nykti (nokti-nykti). Antras taškas yra Ilgės, kuomet yra mirštama rimstama (mirti-rimti). Trečiasis taškas, kai Saulė yra pačiame žemiausiame taške, tai yra Kalėdos. Saulė ir žmogus šiuo metu vis dar kali tamsoje ir kūsta, bet netrukus atkunta (kūsti-kusti). Ketvirtasis taškas yra Užgavėnės, kai vėl iš miego gimstame (migti-gimti). Kiekvienais metais vis sukame sukame šį Saulės ratą.

Taigi, sustoję ratu ties runomis aplink laužą, atlikome senovines apeigas pagiedodami Gabijai Ugnelei, prašydami jos vienybės, sergėjimo, pakantumo vienas kitam. Krivis Vasilijus Trusovas kreipėsi į Perkūną, prašydamas iš jo giedro dangaus ir gero derliaus. Sudeginome lauže visas savo nedorybes, o tada jau atvėrėme Vario vartelius Vėlelėms. Pasipylė seluoniškių dainos apie toli esančią giminėlę, apie našlaitėlius, našles, mirusius brolius, motinėlę, tėvelį, panelę, kareivėlį. O kad būtų šviesiau užbaigėme savo giedojimus šeimos dainomis.

Pasidainavę pasivaišinome čia pat ant laužo virta arbatėle ir sugūžėjome pas Aušrą trobon dar ramiai pasibūti, pasivaišinti, pasidainuoti.

Diana Skvarčinskaitė, Zarasų kultūros centro etnografė

Nuotraukos Editos Lukošiūnienės ir Jūratės Mardosienės