Birželio mėnesį vyko IX Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“, skirto archeomitologės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti, nacionalinis ratas. Kaip ir vietiniai, regioniniai ratai, jis rengtas nuotoliniu būdu. Regioninių ratų koordinatoriai dalyvių filmuotą medžiagą pateikė nacionalinio rato organizatoriams Kauno tautinės kultūros centrui. Nacionaliniame rate dalyvavo 47 dainininkai (pavieniai ir grupės), 44 muzikantai (pavieniai ir grupės), 29 pasakotojai.

Nacionalinio rato dalyvius vertino trys skirtingos vertinimo komisijos:

dainininkus – dr. Loreta Sungailienė, etnomuzikologė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro (toliau – LNKC) nematerialaus kultūros paveldo specialistė, Vilniaus folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė; Lijana Šarkaitė-Viluma, etnomuzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (toliau – LMTA) dėstytoja, etnologijos doktorantė, Vilniaus folkloro ansamblio „Laukis“ vadovė, etninės kultūros mokytoja; Andrius Morkūnas, Kauno Vyturio gimnazijos etninės muzikos mokytojas metodininkas, folkloro ansamblių „Gadula“, „Sasutalos“, „Linago“, „Griežlė“ vadovas;

muzikantus – dr. Gaila Kirdienė, etnomuzikologė, LMTA Etnomuzikologijos katedros docentė, instrumentinio folkloro grupės „Griežikai“ vadovė; Aušra Butkauskienė, etnomuzikologė, Biržų r. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, folkloro ansamblių „Žemyna“ ir „Agluonėla“ vadovė; Arūnas Lunys, LNKC instrumentinio folkloro specialistas, instrumentinio folkloro grupės „Duja“ vadovas;

pasakotojus – Aida Čižikaitė, kalbininkė, nepriklausoma tarmių tyrėja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja; Gražina Kadžytė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus mokslo darbuotoja, etnologė, radijo laidų vedėja; Lina Balčiūnienė, Druskininkų kultūros centro etnografė, Lietuvos pasakotojų konkurso „Žodzis žodzį gena“ koordinatorė, folkloro konsultantė, folkloro ansamblio „Stadalėlė“ vadovė.

Visose trijose vertinimo komisijose dalyvavo Vida Šatkauskienė (vertinimo komisijos pirmininkė), muzikologė, LNKC direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms; Jūratė Šemetaitė, konkurso koordinatorė, muzikologė, LNKC Etninės kultūros skyriaus vedėja.

          Dėl susiklosčiusių aplinkybių šiemet nacionaliniame rate buvo mažiau grupinių pasirodymų.

          Dauguma muzikantų – pavieniai dalyviai. Jie grojo kanklėmis, smuikais, bandonijomis, rusiškomis, Peterburgo, vokiškomis armonikomis, cimbolais ir kitais tradiciniais instrumentais. Šį kartą džiugino net 5 lamzdelininkai (3 solistai ir 2 duetai), vieni iš jų atsižvelgė į konkurso nuostatus ir pasirinko ankstyvosios liaudies kūrybos pavyzdžius – piemenų folklorą – tirliavimus, kiti – liaudies šokių melodijas, tačiau pasigedome instrumentines sutartines atliekančių ragininkų, daudytininkų,  bei skaitlingesnių skudutininkų grupių. Jauniausių atlikėjų grupėje tik viena šešerių metų kanklininkė; vyresniųjų 7–10 metų – 5 muzikantai grojo smuikais, lamzdeliu, 1 duetas – cimbolais su būgeliu; augesniųjų 11–14 metų – 16 muzikantų, grojusių kanklėmis, bandonijomis, lamzdeliais, armonikomis, iš jų 2 instrumentinės grupės; vyriausiųjų 15–19 metų – 15 muzikantų, grojusių kanklėmis, smuikais, skudučiais, bandonijomis, armonikomis, lamzdeliais, cimbolais ir 1 instrumentinės grupė; mišraus amžiaus grupėje buvo 3 skirtingų sudėčių instrumentinės grupės.

          Dauguma atlikėjų liaudies dainas dainavo po vieną, bet būta ir grupinių pasirodymų. Šiame rate dalyvavo: dešimt 3–6 metų dainininkų solistų – vieni pasirinko paprastesnes liaudies dainas, kiti sudėtingesnes, dešimt 7–10 metų dainininkų, iš jų 9 solistai ir vienas duetas pirmą kartą konkurse atliko antifonines dainas, dvylika 11–14 metų dainininkų, iš jų 10 solistų, 1 duetas ir 1 tercetas, dešimt 15–19 metų dainininkų, iš jų 7 solistai, 1 sutartinių grupė, 2 duetai, mišraus amžiaus 5 dainininkų grupės – 2 duetai ir 3 tercetai.

Į konkurso nacionalinį ratą pateko 29 pasakotojai. Pagirtina, kad kai kurie atlikėjai pasirinko pasakojimus apie savo krašto piliakalnius, vietovardžius, vandenvardžius, kiti sekė įdomias pasakas su dainuojamaisiais intarpais, sakmes, treti porino savo prosenelių pasakojimus ir pan. Nacionaliniame rate dalyvavo: 3–6 metų amžiaus grupėje – 8, 7–10 metų – 9, 11–14 metų – 7, 15–19 metų – 5 pasakotojai.

Nepaisant karantino apribojimų ir to, kad mokytojai vaikus mokė nuotoliniu būdu, konkursas subūrė daug puikių dainininkų, muzikantų, pasakotojų. Vertinimo komisijai teko nelengva užduotis – peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir aptarus nuotoliniu būdu, 36 konkurso dalyviai tapo laureatais, 37 –  diplomantais, drąsias jauniausias atlikėjas nuspręsta apdovanoti specialiomis dovanėlėmis.

Zarasams šio konkurso nacionaliniame ture atstovavo Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ dvejinių sutartinių giedotojos Emilija Venediktovaitė ir Gilmė Dainytė. Merginos tapo šio konkurso laureatėmis, o jas konkursui parengė vadovė Diana Skvarčinskaitė. Gilmei, kuri šiame konkurse dalyvavo nuo nuo 3,5 metukų ir 7 kartus – šis konkursas buvo jau paskutinis.

Liepos 10 d. 15 val. Vilniaus Bernardinų sode vyks gyvas konkurso laureatų koncertas bei laureatų ir diplomantų apdovanojimas.

ZKC tinklapiui pagal pateiktą Lietuvos nacionalinio kultūros centro informaciją medžiagą adaptavo Diana Skvarčinskaitė, Zarasų kultūros centro etnografė

Nuotrauka Dianos Skvarčinskaitės

Kviečiame pasiklausyti laureačių atliekamų sutartinių.