„15 – oji Aukštaitijos regiono sutartinių giedotojų šventė „Sutarjėla“ šiais metais rugsėjo 12 – ąją dieną vyks Pasvalyje. Tai keliaujantis renginys Aukštaitijoje, kuriame dalyvauja sutartines atliekantys ansambliai iš visos Lietuvos. Sutartinės – aukštaičių pasididžiavimas, nes tik šis regionas išlaikė sutartinių tradicijas, archajiškiausias folkloro klodas, pripažintas UNESCO nematerialiuoju kultūros paveldo perlu. Jose užkoduota mūsų senolių išmintis, iš lūpų į lūpas atkeliavusi iš seniausių laikų iki mūsų dienų.

Sutartinės ne tik giedamos – jos atliekamos šokant, pasitelkiant įvairius instrumentus: penkiastyges kankles, skudučius, ragus, daudytes ir lamzdelius. Šis žanras lyg iš naujo atrandamas, tampa vis populiaresnis jaunų žmonių tarpe. Jas atliekantys žmonės sako, kad gerai sugiedojus, gerai „sumušus“ balsus, pajauti visą jausmų gamą.“ – taip renginio organizatorių buvo pristatyta „Sutarjėla“ šventės buklete.  

Sugužėjo į vaišingąjį Pasvalį sutartinių giedotojai ir instrumentalistai iš Vilniaus, Kauno, Biržų, Ukmergės, Rokiškio, Širvintų, Utenos, Ignalinos, Zarasų ir paties Pasvalio miesto bei rajono, net 21 kolektyvas.

Renginys prasidėjo Pasvalio krašto muziejuje, kuriame sutartinių giedotoja, tyrinėtoja, mokslininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, sutartinių atlikėjų grupės „Trys keturiose“ vadovė Daiva Račiūnaitė – Vyčinienė  pristatė savo knygą „Sutartinių audos“. Tai mokslinė monografija, kurioje autorė išryškina sutartinių tyrinėjimą ir tyrinėtojus; derina amžinųjų klausymų pynę; išgrynina sutartinių sinkretiškumo raiškos formas; gvildena, ar sutartinės yra lokalus universalus reiškinys; gilinasi į sutartinių giedojimo tradicijų kaitą. Šios vertingos, solidžios monografijos pristatymo metu galėjome gėrėtis „Trys keturiose“ balsais ir jų atliekamomis sutartinėmis.

 

Po šios knygos pristatymo ir „Trys keturiose“ koncerto visi vykome ant Ąžuolpamūšės piliakalnio, kur sukome sutartinių ratus. Zarasų kultūros centro  folkloro ansamblio „Seluona“ sutartinių atlikėjų grupė giedojo karines ir šeimos sutartines. Na, o Zarasų kultūros centro  vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ sutartinių atlikėjų grupė ne tik giedojo, bet ir skudučiavo, pūtė ragus bei kankliavo penkiastygėmis kanklytėmis. Šiems abiems kolektyvams vadovauja etnografė Diana Skvarčinskaitė. Po sutartinių rato norėjosi pailsėti ne nuo sutartinių garsų, bet nuo stipraus ant piliakalnio pakilusio vėjo, kuris ištaršė ne tik plaukus, drabužius, bet ir mintis. Poilsiui po sutartinių rato ant piliakalnio puikiai tiko svetingas, ramus Raubonių miestelis, visai šalia Pasvalio, kur neskubėdami galėjome vaišintis Pasvalio rajono kaimų bendruomenių kulinarinio paveldo patiekalais. Likome sužavėti krekenų patiekalais, „virtėniais“, taip pasvaliečiai vadina virtinukus,  su varškės, bulvių ir plautukų įdarais, kuriuos valgė net vaikai, gardžiu šiupiniu. Na, o saldumynų gausa, kurie buvo iškepti pagal senąsias pasvaliečių kepimo tradicijas savo skoniu tikrai nenusileido gyvam, miežiniam pasvalietiškam alui.

Po gardžių pietų, jau artinantis vakarui, pradėjom sutartinių taką ragais nuo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastatytos prie Lėvens ir Svalios santakos. Tai mūrinė, balta it gulbė bažnyčia, pastatyta 1787 m., turinti baroko bruožų. Ir ėjome sutartinių takų giedodami, skudučiuodami iki Smegduobių parko, kur jau temstant, įžiebus ypatingai paslaptingą apšvietimą, ragais paskelbus koncerto pradžią,  visi kolektyvai giedojo rimčiausias ir sudėtingiausias iš savo repertuarų sutartines,  pūtė skudučius, kankliavo penkiastygėmis kanklytėmis. Neatsiliko ir Zarasų kolektyvai, atlikdami visus sutartinių tradicijų atlikimo žanrus.  Pasibaigus šiam koncertui, visų šventės dalyvių bei svečių, skambant stilizuotai sutartinių muzikai, laukė įspūdingas ugnies šou.

Pavargę, bet pilni įspūdžių ir emocijų, jau po vidurnakčio kirtom Zarasų miesto ženklą, besidalindami mintimis, jog kitąmet „Sutarjėlon“ „sumušti“ balsų trauksim į Širvintų rajoną Kernavę - 35 km nuo Vilniaus, dešiniajame Neries krante įsikūrusį nedidelį miestelį, praeityje - vieną pirmųjų Lietuvos valstybės centrų (XIII a.). Legendomis apipintas Pajautos slėnis ir jo pakrašty stūksantys penki piliakalniai saugo paskutinės Europos pagoniškos valstybės sostinės liekanas. 1989 m., unikalaus archeologijos, istorijos ir gamtos paminklų komplekso pagrindu įkurtas Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas, kuris 2003 m. reorganizuotas į Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą.   Taigi, manau, kitąmet bus įspūdinga „Sutarjėla“ – su nekantrumu lauksim pajautos, kaip skambės sutartinės, pripažintos UNESCO nematerialiuoju kultūros paveldo perlu Kernavės archeologinėje vietovėje - nuo 2004 m. pripažintoje UNESCO  Pasaulio paveldo objektu.