Jau 37-ąjį kartą visi Zarasų rajono folkloro ansambliai, kapelijos sulėkė Salakan - vieni kitų pasiklausyt, vieni į kitus pasižiūrėt, pasidžiaugt, pasišnekučiuot, užtraukt bendrą dainą "Gieda gaideliai", pasisukt vakaronėj.
Šis renginys skirtas paminėti Atmintinus lietuvių liaudies dainos metus. Šiais metais sukanka 200 metų nuo pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio ir dainų tyrinėjimo paskelbimo. Tai yra laikoma lietuvių folkloristikos pradžia, o pirmąjį dainų rinkinį išleido Liudvikas Rėza. Todėl Lietuvos Respublikos Seimas 2025 – uosius paskelbė Atmintinais lietuvių liaudies metais ir ragina juo visus metus minėti.
Tad po bendros dainos, šventę pradėję renginio vedėjai Rita Pumputė ir Ignas Matušovas, šventinius žodžius tarti kvietė Renių Kisielių, Salako seniūną ir Nijolę Guobienę, Zarasų rajono savivaldybės merę.
Sambūrio koncertinę programą pradėjo Salako vaikų folkloro ansamblis „Saulala“, kuriems vadovauja Danguolė Kisielienė. Mažieji folkloristai paskudučiavę ėmė raginti pirkti vištą, gaidį, untį, žųsį. Tik vat bėda, pirkėjas vis nedavė už paukščius sutartos sumos, o kaina vis kilo ir kilo...
Salakonus pakeitė jaunieji muzikantai iš Zarasų – vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ Kapelytė, vadovai Gintaras Andrijauskas ir Diana Skvarčinskaitė.
Vėliau girdėjome Antalieptės folkloro ansamblį su vadove Loreta Alauniene, kuris pristatė vestuvių dalies piršlybų temą. Gražiai dainavo antalieptiškės, lyg būtų ką tik nulipusios nuo bažnyčios „viškų“.
Puikiai debiutavo naujai susikūrusi kapela iš Smalvų „Smazai“, kuriems vadovauja Danutė Stunžienė.
Avilių kapela „Avilija“ atliko romansus, kurių melodingumas įtraukė kartu atlikti juos ir žiūrovus. Aviliškiams vadovauja Danutė Alaunienė.
Tądien į svečius atvyko folkloro ansamblis iš Visagino „Krusnė“. Kadangi ansambliui vadovauja zarasiškė Violeta Gaidienė, o lietuviai Visagine yra tautinė mažuma, tad šis ansamblis tuoj pat susilaukė pagalbos ir paramos iš kitų zarasiškių. Visaginiečiai pristatė programą apie žolynėlius, jų naudą ir poveikį žmogaus kūnai ir sielai.
Žiūrovus šokti sukvietė Samanių kaimo kapela. Jai vadovauja Algimantas Trumpa.
Zarasų folkloro ansamblis „Seluona“ išpasakojo viską apie žvejybą, apie kokią prisimena salakonė Vida Žilinskienė. Svarbiausia, kad ir Salake ir Zarasuos žvejai, kai eidavo žvejot, tai sakydavo, kad einu žūt.
Smagiai grojo Antalieptės tradicinės muzikos kapela su vadove Loreta Alauniene.
Na, o Salako kapeloje „Vaivoras“ „pirmu smuiku“ grajina seniūnas, pagelbėdamas savo žmonai Danguolei Kisielienei, kuri vadovauja šiai kapelai, ne tik pūsdamas birbynę, bet ir pristatydamas kūrinius.
Sambūrį užbaigė svečiai, atvykę iš Širvintų, tai Širvintų kultūros centro folkloro ansamblis „Gojus“, vadovė Stasė Pivoriūnienė. Šis ansamblis nebe pirmą kartą lankosi Zarasuose, o ir salakonai pas juos jau buvo taip pat nuvykę koncertuoti.
Beveik tris valandas trukęs koncertas, nė kiek nenuvargino nei dalyvių nei klausytojų. Visi išlikę puikios nuotaikos, skubėjo vaišintis Vajasiškio kaimo bendruomenės skaniausiais šiupiniais, kepiniais, gardžia namine gira.
O tuo tarpu vakaronėje jau grajino jaunieji muzikantai iš Zarasų – „Čiūtos Kapelytė. Dalyviai smagiai šoko „Oirą“, „Ant kalno karklai“, „Dirižablį“ bei kitus tradicinius šokius.
Labai pasidžiaugiau, kad visi kolektyvai pasitempę, tinkamai pasirengę šventei, tvarkingai pasipuošę savo tradiciniais kostiumais, visi pristatė savo naujas programas ir svarbiausia, sugužėjo šių metų sambūrin su puikia nuotaika. Tikiuosi, kad kitąmet žiemos laike vėl visi sugužėsim Salakan.
Norėtųsi šį straipsnelį užbaigti dainos, kuri yra tapusi sambūrio „Gieda gaideliai“ posmeliu:
„Gieda gaideliai ryliuoja,
Šviesi aušrela švytruoja.
Kelkis, bernali, balnok žirgelį –
Raiks joti.“
Diana Skvarčinskaitė, Zarasų kultūros centro etnografė
Nuotraukos Leono Sadausko