Pagrindinis > Naujienos > Pasibaigus XXVI-ajai „ZALVYNEI“
Pasibaigus XXVI-ajai „ZALVYNEI“
Parašė   
Pirmadienis, 08 Liepa 2019 12:01

16 metų užbrėžia liniją tarp vaikystės ir jaunystės ir beveik sutampa su „Zalvynės“ dalyvių amžiaus vidurkiu. Sėdėjau ir klausiausi jaunųjų paveldo tęsėjų, žavėjausi jų tikrumu ir nuoširdumu. Tradicinio folkloro vaikų ir jaunimo kolektyvų mažėja, o kai kuriuose rajonuose jų kaip neatsirado taip jau ir nebeatsiras. Todėl visi paskutinieji folkloro mohikanai brangintini.

Pradėjau liūdna gaida, nes su „Zalvyne“ jau atsisveikino Antazavės „Ramtatūris“, visus 30 metų , o gal jau ir daugiau buvęs folkloro švenčių ir Antazavės miestelio gyvybės šaltiniu, išsiugdęs gražų visomis prasmėmis jaunimą, nūnai jau kai kuriuos baigusius studijas, ir pavirstančius vėl žaliu jaunimu šiame festivalyje, visus uždegantis ir ir žavintis, bet taip ir nepasiėmęs pelnytos „Aukso paukštės“ .

Festivalin (Toliau vadinsiu lietuvišku žodžiu- „sambūriu“) šiemet sugužėjo 12 kolektyvų, pusiau kolektyvų , o įskaitant ir vietinius- „Seluoną“- 13.

Buvo visokių- visažiniukų, kodėlčiukų, tikinčių ir tik žaidžiančių, „Tramtatulio“ laureatų atbėgusių iš Kauno rajone vykusio laureatų koncerto ir apdovanojimų su visomis regalijomis, bet labai norinčių padalyvauti ir mūsų festivalyje- tai Utenos muzikantai, su Jonu Ilčiuku tapusiu muzikantų muzikantu, Biržų „Saulala“ iš „Saulės“ gimnazijos, neturėjusia sau lygių visoje Lietuvoje, ir „Zalvynėje“ demonstravo vyrišką kankliavimą, ragų, skudučių pūtimą ir vyrišką dainavimą. Kolektyvo merginoms beliko tik būti šių vyrukų šešėlyje. Kauno „Sauluvos“ kolektyvo sutartinių grupė įsiprašę paskutinę dieną irgi sutartinių atlikimo laureatės.

„Mažiausi- Vilniaus miesto kolektyvas „Pamedėlis“, Salako „Saulala“, Zarasų, vidurinieji – Užpalių kanklininkių ansamblis „Pasagėlė“, Utenos „Ratanyčia“, Visokio amžiaus Zarasų „Čiūta“, Kupiškio „Zbitkai“, kartu su Kupiškio jaunimo Ramuva, Utenos „Sietynas“- (nors Aukštaičiui ir gražu, kai kaimynų daržinė dega) aš išimtis, nuoširdžiai džiaugiuosi kaimynais, sveikinu su laimėjimais- Utenos kolektyvai pritapo prie „Zalvynės“, ir išgrojo jau daug vakaronių Smbūryje.

Prie vyresniųjų- gražus būrys iš Kretingos, folkloro kolektyvas „Kitep““ būrelis Vilniečių - Dagaja“, jau aprašyti Biržų „Saulala“, Antazavės „Ramtatūris“, „Sauluvos“ sutartinių grupė iš Kauno.

XVI – asis vaikų ir jaunimo folkloro sqambūris „Zalvynė“ prasidėjo Zarasų kultūros centre mokymais. Juose vaikai ir jaunimas galėjo pagilinti savo grojimo įgūdžius mandolina bei kanklėmis, mokytis giedoti sutartines, šokti liaudies šokius.

Mandolina skambinti mokė kanklytėmis Diana Skvarčinskaitė. Pasimokę skambinti atskirai, šie mokytojai nusprendė apjungti šių dviejų instrumentų mokymus ir kartu muzikuoti dideliame mandolinų ir kanklių ansamblyje. Tad labai smagiai ir darniai mandolinininkai ir kanklininkai skambino kartu Zarasų krašto šokių ir dainų melodijas.

Giedoti įvairias sutartines mokė Zarasų kultūros centro etnografė Rima Vitaitė, Daiva Palionienė – Kupiškio kolektyvų vadovė ir prisijungė Diana Skvarčinskaitė. Gausus būrys mokėsi ir giedoti ir ritmiškai sutrepsėti.

Na, o smagiausia dalyviams dalis – šokių mokymai, turėjo rimtą išbandymą – karštį. Bet visi jie atlaikė ir kartu su savo mokytojomis Danguole Kiseliene bei uteniške Dalia Magyliene kaip uogos raudonai įšilę sukosi šokių rateliuose.

Pabaigoje- istorinė pamokėlė, skirta pokario partizanų atminimui. Visi „Zalvynės“ dalyviai mokėsi kartu dainuoti partizanų dainas, kurioms pritarė kanklininkė Jolita Novikienė. Skaidrėmis buvo pristatytas Lietuvos Partizaninis sąjūdis, demonstruotos senos to laikotarpio fotografijos. Net mažieji ištempę ausis klausėsi apie šį laikotarpį, jo reikšmę. Tekstus skaitė patys dalyviai. Nemokykliniai mokymai sambūrio pradžioje jau rado kelią į vaikų sąmonę ir širdį. Daug norinčių patrepsėti sutartinę, pramokti mandolina, penkiastygėmis ir devyniastygėmis kanklėmis, išmokti naujų šokių... ir nuvogti truputį laiko ledams karščiui apmalšinti arba pabėgėti iki apžvalgos rato, nes sambūrio programa neturi tokio renginio kaip „laisvas laikas“.

Šlyninkos vandens malūno laive buvo pristatyta kulinarinio paveldo ir vaišingumo tradicijų programa“Jei gražu, tai ir skanu“. Ne tik pakalbėti apie maisto spalvų reikšmę akiai, apetitui, sveikatai, bet ir gražiai užstalėn dainomis, žodiniais paprašymais pakviesti saviškį ar svečią.

Popietėje būna smagu, nes platu palakstyti, kojūkus išbandyti, visur nosis pakaišioti, o čia pat ir autobusais atvykę malūno lankytojai pasiklauso, ką šitas jaunimėlis čiulba. Renginį išmoningai vedė Diana Skvarčinskaitė, atsivedusi į festivalį per 30 Čiūtukų“, nuo mažiausio pirmokėlio iki vyresniokių- gimnazisčių. Buvo skanu, spalvinga ir lasbai kvepėjo vskarienei verdamas šiupinys.

Na, o 19 val. Zarasų kultūros centro vėsioje salėje ne tik atsigaivinti, bet ir parodyti savo regiono tradicinės kultūros programas, padainuoti partizanų dainas
ir paimprovizuoti rinkosi visi kolektyvai. Koncertas taip ir vadinosi „Zalvynė“. Pirmeji pasirodė Antazavės „Ramtatūrio“ jaunimas, sutiktas labai entuziastingai, nes užvedė visus, o gera pradžia – pusė darbo.„Pakartot“ šaukė salė.

daug džiaugsmo suteikė mažieji dalyviai iš sostinės, tai Vilniaus „Genio progimnazijos“ Blindžių skyriaus folkloro ansamblis „Pamedėlis (vadovė Lijana Šarkaitė Viliuma);

Toliau dainavo ir muzikavo Utenos „Ratanyčia“, vadovė Dalia Magylienė

Apie savo gimtąjį Salaką daug papasakojo Zarasų rajono Salako folkloro ansamblis „Saulala“ (vadovė Danguolė Kisielienė);

Scenojene tik zbitkavojo, bet ir rimtais instrumentais- daudyte, skudučiais grojo Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos folkloro ansamblis „Zbitkai“ ir Kupiškio kultūros centro ramuviečiai (vadovė Daiva Palionienė);

Juozo Lašo kanklėmis skambino Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus kanklininkų ansamblis „Pasagėlė“ (vadovė Jolita Novikienė);

ir rimtai dainavo, ir improvizavo Zarasų kultūros centro folkloro ansamblis „Čiūta“ (vadovė Diana Skvarčinskaitė);

darniai į vieną kolektyvą susilieję dainas traukė ir šoko Kretingos kultūros centro folkloro ansamblis „Kitep“ (vadovė Vitalija Valeikienė) bei Vilniaus „Minties“ gimnazijos folkloro ansamblis „Gadaja“ ( vadovė Jovita Štikelienė);

Biržų „Saulės“ gimnazijos folkloro ansamblio „Saulala“ (vadovė Nijolės Kaulinienė Įsimintinai dainuoja, muzikuoja, nepasakytum, kad tai gimnazistai.

Kai tik užgrodavio muzikėlė, tuoj visi salėje priekyje ir ant laiptelių – šokt.Netrūko entuziazmo nepevargo, neišsisėmė.

Na, o po šio koncerto visi bėgo skanaus šiupinio ir dar smagesnio pasišokimo vidiniame kultūros centro kiemelyje. Smagiai skambėjo muzika, vikriai sukosi poros, festivalio senbuviai džiaugėsi vėl vieni kitus matydami, o kiti dar tik naujomis pažintimis.

Po smagaus pasišokimo visa didelė festivalio kompanija patraukė į paežerę, kur vakaro tyloje, virš ramaus ežero bangelių sklandė vakaro atsisveikinimo prieš atilsėlį atitartinės. Ilgai dar nerimo tą vakarą širdutės, pilnos dainų garsų, emocijų, naujų potyrių. Juk taip ir auga asmenybės, patirdamos neįprastus, naujus ir bepasikartojančius, nekasdienius, dvasią pakylėjančius dalykus.

Sekmadienio rytą visi pabudę, papusryčiavę ir pasipuošę kostiumais, visi buvo surikiuoti bendrai nuotraukai, kad istorija kada nors nustebtų, atradusi tokią gausybę vaikų kažkur Lietuvos [pakrašty.

Su ja dalyviai gauna padėkos raštus, kad matytų patys save, kad patikrintų augimą, pažvelgę į kiekvienais metaiskaupiamas padėkas, kad yra tradicinės kultūros tęsėjai ir skleidėjai.

išsiskirstę grupėmis, atidarėme „Dainų skryneles“ Vajasiškio, Rimšės ir Baltriškių bendruomenėse.

Rimšėje prie medinės dailios bažnytėlės ir jos viduje puikavosi Sekminių berželiai. Sudalyvavę bendruomenių maldos namuose Šv. Mišiose, procesijoje, bažnytėlės šventoriuje surengėme savo pasirodymą. Rimšės dvasininkas atsidėkodamas už puikų pasirodymą Salako „Saulalai“, Kretingos „Kitep“ ir Zarasų „Čiūtai“ įteikė saldžią dovanėlę, kuria grįžę pasidalijo su visais dalyviais.

Rimšėje buvome pirmąkart, tad parapijiečiai dar neįpratę į jiems dovanojamą koncertą prasiskirstė, o Vajasiškio bendruomenėje ir Baltriškėse, atrodo koncertų klausėsi daugiau nei bažnyčiose telpa. Smagu palandžioti į zuikių namelius, nekasdieniškose mišiose Baltriškėse pabūti.

Chaotiškai skubiai susiruošėme į paskutinį festivalio renginį Šavašos pažintiniame take. Taupymo sumetimais Šavašą paliekame pabaigai, nes po kiaušinienės , pasišokimų ir pasidainavimų dalyviai atsisveikina ir pajuda namų link ir sutaupo nemažai kilometrų. Kai kuriems net ir labai toli – iki Kretingos Kauno.

Atskiras padėkos žodis – savanoriams- buvusiems Oželiams ir Čiūtukams- Ugnei Emilijai, Matui ir Karoliui, dabartiniams Čiūtukams- Emilijai, Gilmei, Rugilei, kad sutiko, išdalino, svedžiojo, palydėjo ir išlydėjo. Dėkui Antalieptės seniūnijai už Šavašos laukymės nušienavimą. Ačiū visam aptarnaujančiam Zarasų kultūros centro personalui- Antanui, Tomui, Julijai ir Svetlanai, garso operatoriams- Ernestui ir Vincui ir visiems prisidėjusiems prie sambūrio sėkmės, gerų išsivežtų įspūdžių.

Dėkui net ir dangui, kad neprapliupo( lai daržininkai šito neskaito)

Eriko Černovo nuotraukos

Daugiau nuotraukų čia

Bendras Rimos Vitaitės ir Dianos Skvarčinskaitės rašalas

 

Sėlos įvykiai

Prisijungti