„Baltica“ – vienas svarbiausių tarpvalstybinių nematerialaus kultūros paveldo renginių Lietuvoje. Festivalis Lietuvos iniciatyva nuo 1987 m. pamečiui organizuojamas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, priklauso CIOFF (Tarptautinė folkloro festivalių organizavimo taryba prie UNESCO).
Festivalis „Baltica“ skiriamas pasaulio tautų tradicijų įvairovei pažinti ir pristato autentišką folklorą, natūraliai besitęsiančias arba rekonstruotas istorines skirtingų tautų kultūros tradicijas: dainas, šokius, instrumentinę muziką, papročius, amatus, tradicinę virtuvę – visa, kas atspindi kiekvienos tautos savitumą. Žiūrovų pamėgtame festivalio miestelyje demonstruojamos festivalio dalyvių meninės programos, suteikiama galimybė paragauti nacionalinių patiekalų, įsigyti liaudies meno dirbinių, iš arti pažinti pasaulio kultūras, pabendrauti su atvykusiaisiais. Festivalio renginiai – koncertai, eitynės, kūrybinės laboratorijos, pažintinių filmų demonstravimas, vakaronės – vyksta uždarose ir atvirose erdvėse Vilniuje bei gražiose, unikaliose gamtos ar kultūros vietose Lietuvos regionuose. Festivalio programa kaskart atnaujinama apeiginiais elementais, edukacinėmis veiklomis, meniniais projektais, tradicinio ir šiuolaikinio meno jungtimis ir pan.
Festivalyje dalyvauja 10–12 užsienio svečių grupių, geriausi Lietuvos folkloro kolektyvai, atlikėjai, kitų tradicijų puoselėtojai – apie du tūkstančius asmenų. Kiekvienas festivalis turi jungiančią temą. 1996 m. tai buvo Baltijos ir Šiaurės šalių regiono folkloras, 1999 m. – pasaulio kultūrų įvairovė, 2002 m. – šeima, bendruomenė, valstybė, visata, 2005 m. – žmogus, 2008 m. – svečiai, svečiavimasis, vaišės, 2011 m. – šeima, 2014 m. – laimė, 2017 m. – gamtos ir žmogaus ryšys. Toks programos konstravimo būdas padeda geriau suvokti savas tradicijas ir svečių kultūras, suteikia galimybių jas lyginti, įžvelgti bendrumus bei unikalias ypatybes. 2024 m. tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“ vyks Lietuvoje birželio 28 – liepos 2 d. ir jo tema: Apeiga.
2024 m. festivaliu „Baltica“ numatyta kreipti dėmesį į dvasinę žmogaus, bendruomenės, visuomenės plotmę ir būdus, kuriais įvairių tautų, etninių grupių kultūros tradicijos siekė harmonizuoti patį žmogų, jo santykį su aplinka, savo likimu, aukštesnėmis sferomis, todėl kertine festivalio ašimi pasirinktas ritualas. Bus siekiama parodyti įvairių tautų papročius, apeigas, praktikas, kurios taikomos tiek išskirtiniais, tiek kasdieniniais žmogaus gyvenimo atvejais: kalendorinėse šventėse, žmogaus gimimo, brandos, vedybų, mirties virsmuose, žemės ūkio, amatų, kitų darbų cikluose, gaminant maistą ir gėrimus, stiprinant fizinę ir dvasinę sveikatą, numatant ateitį ir t.t. Ritualuose persipina žodinė raiška, vokalinė ir instrumentinė muzika, judesys, simboliai, tikėjimai, neretai ir tam tikri magijos elementai. Visa tai įtraukia ir jungia žmones.“ – informacija iš LNKC, vieno iš Balticos organizatoeiaus, tinklapio.
Džiugu, kad į šį prestižinį festivalį šiemet buvo pakviestas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiūta“, kuriam vadovauja šių eilučių autorė. Ansamblis festivalyje pristatė savo aukštaičių tarmę, gražiausias dainas ir šokius, instrumentinius kūrinius iš savo repertuaro, o taip pat tautinius kostiumus.
Ansamblio įrašai iš festivalio: https://www.facebook.com/profile.php?id=100063289933208
Diana Skvarčinskaitė, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ vadovė
Nuotraukos dalyvių