Zarasuose gaudė XIX Aukštaitijos regiono sutartinių giedotojų šventė „Sutarlėja“. Tai kasmet vis kitame rajone organizuojama sutartinių šventė. Paskutinį kartą Zarasuose ji vyko 2008 metais. Toks šventės organizavimo principas-tarsi sukimasis ar kartojimas (kaip ir atliekant sutartines) prasmingas tuo, jog leidžia geriau pažinti regioninius sutartinių bei krašto, kuriame jos atliekamos savitumus, praturtina šventę, daro ją ne tik prasmingą pažintiniu požiūriu, bet ir įvairesnę bei įdomesnę.
Sutartinės – lietuvių daugiabalsės dainos į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (UNESCO) įtrauktos 2010 m. lapkričio 16 d. Tai reikšmingas tarptautinis įvertinimas, skatinantis mus didžiuotis ir puoselėti savitas ypatingai sėlių, taip pat aukštaičių, be abejo ir lietuvių kultūros tradicijas. Minėtas projektas prisideda prie sutartinių sklaidos Zarasų rajone bei krašto kultūrinės tapatybės stiprinimo. Sutartinės, tai archainės lietuvių daugiabalsės (polifoninės) dainos, dar vadintos giesmėmis, kurių pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti“, „derėti“. Jose sinkretiškai susijungia muzika, tekstas ir judesys. Giedamąsias sutartines daugiausia atlieka moterys, instrumentines – skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kitais instrumentais atlieka ir vyrai. Pagal atlikėjų skaičių sutartinės skirstomos į dvejines, trejines ir keturines. Sutartinės pasižymi žanrų įvairove: sutinkamos ir darbo (rugiapjūtės, linarūtės ir kt.), kalendorinių švenčių (Velykų, Užgavėnių, Sekminių ir kt.), vestuvių, šeimos, karo, istorinės sutartinės. Tekstuose gausu archajiškų refrenų, garsažodžių, kurių reikšmė ir dabar dar nėra aiški. Choreografija paprasta ir nesudėtinga: vaikščiojimas ratu, pora priešais porą ir panašiai, judesiai saikingi, iškilmingi.
2023 metais rugsėjo 16 d. Panevėžio rajone Krekenavoje vykusioje XVIII Aukštaitijos regiono šventėje „Sutarjėla“ šimtaraštė sutartinių juosta buvo perduota Zarasams. Visus metus buvo ruoštasi šiai šventei, pateiktas projektas Lietuvos kultūros tarybai ir gautas finansavimas. Tad 2024 rugsėjo 14 d. Aukštaitijos sutartinių atlikėjai suko link Zarasų.
Sutartinių garsai pirmiausia apgaubė Stelmužę. Šioje ypatingoje vietoje 12 val. nuaidėjus varpinės varpams ir Gvidui Viliui iš Panevėžio daudyte visus sukvietus būrin, šventė prasidėjo dalimi „Ųžalėlio karpyti lapai“ - senosiomis apeigomis ir bendru sutartinių ratu su sutartinių grupe „Trys keturiose“ (vadovė prof. Daiva Vyčinienė), folkloro ansambliu „Seluona“, Aukštaitijos regiono 21 sutartinių giedotojų grupėmis iš Biržų, Rokiškio, Utenos, Kupiškio, Molėtų, Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Krakių, Švenčionėlių, Elektrėnų, Pasvalio miesto ir rajono, Panevėžio, Visagino, trimis Zarasų kolektyvais, kur dalyviai ir klausytojai gamtos apsuptyje susiliejo sutartinių gausme. Visi sutartinių atlikėjai suėjo į bendrą – didįjį sutartinių ratą, į kurį buvo kviečiami jungtis ne tik sutartinių giedotojai, bet ir visi norintys būti šio sutartinių rato dalimi. Čia, užsikūrę Ugnelę ir šalia jausdami Ąžuolo galybę, giedojome vienas gražiausių sutartinių, kurios leido sustiprinti bendrystės jausmą.
15 val. „Sadauta, rūta“ koncertai nuaidėjo 4 bendruomenėse: Antazavės dvare, Salako „Jūrų muziejuje“, Šlyninkos vandens malūne, Zarasų krašto muziejuje. Pabirę po bendruomenes dar plačiau skleidėme šį žanrą po Sėlių žemę. Bendruomenėse dalyviai buvo labai šiltai sutikti. Čia jie ne tik koncertavo, bet ir pasižvalgė po erdves, buvo pavaišinti.
Šiek tiek anksčiau, rugpjūčio 8 d. 18 val. sutartinės buvo atliekamos Medumi „Amatų centre“ šventėje „MEDUMedus“ (LV). Šventės tema buvo medus, tad kolektyvai atliko sutartines apie biteles, o Zarasų „Laukesa“ sutartinių programą „Bitute siaude sidijo“. Medumi taip pat Sėlių žemė, kurios praeityje tikrai skambėjo sutartinės. Tad susirinkę vietiniai latviai dėmesingai mūsų klausėsi.
18 val. prasidėjo „Sutarjėla“ - baigiamasis XIX Aukštaitijos regiono sutartinių šventės koncertas Zaraso ežero Mažajame Slėnyje. Čia paukščių giesmes, medžių šnarėjimą bei žiogų čirškimą palydėjo sutartinių giedotojų balsai, skudučių bei ragų sąskambiai, lamzdelių ir kanklių garsai ir netgi sutartinės atliekamos šiuolaikiškai.
Po baigiamojo koncerto, jau visai sutemus, vyko iškilmingas Aukštaitiškos šimtaraštės sutartinių juostos perdavimas Švenčionių rajono savivaldybei, kuri XX „Sutarjėlos“ šventę rengs 2025 m. Iš Zaraso ežero platybių atsiirė išpuošta žibančiomis lemputėmis valtis, kurios priešakyje Zarasų simbolis – Elniažuvė ant savo ragų atplukdžiusi šimtaraštę sutartinių juostą. Elniažuvė dar Stelmužėje visus sužavėjo savo paslaptingumu, o čia viskas atrodė mistiškai egzotiškai. Elniažuvės autorė Birutė Andrijauskienė ir perdavė iš valties šį simbolį Zarasų kultūros centro direktoriui Aurimui Gudui, kuris savo ruožtu įteikė Mildai Petkevičienei-Dečkuvienei, kuri ir bus pagrindinė XX „Sutarjėlos“ organizatorė Švenčionyse.
Projektas „XIX Aukštaitijos regiono sutartinių šventė Sutarjėla“ finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos
Šventę remia Lietuvos nacionalinis kultūros centras
Šventės partneriai – Zarasų ‚Ąžuolo“ gimnazija ir Vajasiškio kaimo bendruomenė
Šventę organizuoja Zarasų kultūros centras
Diana Skvarčinskaitė, projekto autorė ir viena iš organizatorių
Nuotraukos Eriko Černovo
