Gyvename kalvotoje Aukštaitijoje, kur kadaise sėliai gyveno. Kur tarp kalvų kalvelių mūsų protėviai giedojo sutartines, atitartines, pūtė skudučius ir ragus,  kur skambėjo tik čia dainuotos savitos dainos. Kur ežerai, upeliai bei vietovės pavadintos sėliškais pavadinimais.  Tai kaipgi neapdainuosi, neapgiedosi savo šito gražaus krašto dar ir dar kartelį?

Ne paslaptis, kad ankstyvasis meninis ugdymas turi įtakos vaiko raidai, o mes, kultūros centro komanda, tvirtai tikime, kad vaikai, užaugę kultūrinėje aplinkoje, visada išsiskiria, yra drąsesni, atviresni ir iniciatyvesni. Tam, kad tokią aplinką - draugišką vaikams ir jaunai šeimai - palaikytume savo įstaigoje, jau antrus metus iš eilės vykdome projektą „Kultūrynos Zarasuose“.

Patį paskutinį rugsėjo šeštadienį iš visų Lietuvos regionų: Mažosios Lietuvos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos, Aukštaitijos rinkosi vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai į  VIII – ąjį respublikinį vaikų ir jaunimo festivalį „Ant Smilgelės krantelio“, kuris vyko pačiame Lietuvos viduryje – Kėdainių rajone Krakėse. O ta Smilgelė, tai nedidelė labai vingiuota upelė tekantį pro Krakes. Tad ant tos upelės krantelio ir rinkosi visa Lietuva.

Rugsėjo 21 d. susisiejo du gražūs akcentai – Zarasų krašto muziejaus surengta laužų ir dainų sąšauka su kaimynais latviais pagal „Muziejų kelio“ projektą ir tradicinis Baltų vienybės dienos paminėjimas ant Liaudiškių Laukesos piliakalnio su gyvenviete.
Bendrystės sujungti

 
Respublikinis vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkursas „Tradicijų paveldėtojai“ turėjęs vykti gegužės mėnesį, įvyko rugsėjo 18 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje. Šis konkursas  rengiamas kasmet nuo 2012 m., kurio tikslas ne tik skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą, pagarbą tautiniam paveldui ir tolerantišką požiūrį į įvairių tautų kultūrą, jų įsitraukimą į liaudies kultūros populiarizavimo procesą, puoselėti liaudies muzikavimo ir choreografijos tradicijas, aktyvinti folkloro žanro atlikėju veiklą, skatinti folkloro ansamblius bei solistus tobulėti, ugdyti jaunimo tautinę, kultūrinę ir meninę savimonę, bet ir padėti savivaldos institucijoms racionaliai ir objektyviai remti kolektyvus ir vadovus pagal pasiektą meninį lygį.