Pagrindinis > Naujienos > Išdainavom tris dešimtis
Išdainavom tris dešimtis
Parašė   
Trečiadienis, 25 Balandis 2018 16:10

Jurginių išvakarėse Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Seluona“   surengė 30 – mečio koncertą. Buvo pakviesti ir kiti kolektyvai – mišrus choras „Gelmė“, kapela „Čir vir vyrai“ bei „Salako muzikantai“ su romantinių dainų programa.   Sulaukta daug pasveikinti atvykusių,  iškalbėta ir išklausyta daugybė gražiausių palinkėjimų, išvardinti visi nuopelnai.

 

Pažvelgus atgal į praeitus dešimtmečius, negalime nuneigti „Seluonos“ nuopelnų  naujai atradus Zarasų krašto tradicinės kultūros palikimą. Tais gražiais, bet labai skurdžiais  metais nuo 1991 iki 2004 metų apvažiuota dauguma Zarasų karšto kaimų, kaimelių, ieškota senųjų dainų, šokių, muzikavimo, papročių, kulinarinio paveldo, kalendorinių švenčių tradicijų. Atsimenu, kaip  jaudinamai sutikdavau dar negirdėtą dainą ir minant dviračiu kitus keliolika ar keliasdešimt kilometrų, ta daina jau būdavo išmokta, išsvajota ir per repeticiją  jau perteikta tuometiniam jaunimo folkloro ansambliui.  Dabar labai gaila, kad tuo metu nesugebėjau išsireikalauti geros  garso įrašymo technikos, todėl įrašai, vieni ant kitų rašyti į tas pačias kasetes „Parus“ magnetofonu, o parvažiavus iki išnaktų perrašinėti į magnetofono juostas, kad vėl galėtum į tas pačias kasetes  įrašinėti,  buvo labai prastos kokybės.  Gaila, kad geriausių dainininkų  nepavyko  įrašyti taip, kad būtume galėję šiandien gėrėtis gražiu Onos Lukošiūnienės iš Kumpuolių, Albino Bakučio iš Petraučiškių, Stefanijos Kuosienės iš Vaidminių nuostabiu dainų perteikimu, girdėti jų dainos pajautimą, mokytis iš jų.  Tas pats atsitiko ir su garsiausiais  Dusetų,  Antazavės, Salako apylinkių muzikantais. Tiesa, kai kuriuos pasigavo organizuotos studentų ekspedicijos, tad ne viskas nugrimzdo į nebeprikeliamą istoriją. Pavarčius gausybę Lietuvių liaudies dainų dainynų, rasime gražių  dainų, įrašytų  ketvirtame  ir vėlesniuose dešimtmečiuose.

Visgi pavyko gyvojoje tradicijoje dar rasti  per 150  vertingesnių tradicinių prasme, dainų,  keliolika šokių. XX a. pabaigos tradicinis palikimas jau susimaišęs su kitų regionų,  neišvengęs kitų tautų įtakos, bet vis tiek mūsų, vis tiek pristatantis mūsų kraštą, nes šiandien gyvoji dainavimo ir šokimo  tradicija  natūralioje aplinkoje jau nunykusi.  Tačiau  Zarasų rajonas gali džiaugtis nemažu būriu  tradicijų tęsėjų – tai  devyni folkloro ansambliai ir  septynios kapelos.  Dar  vis suburiame  savus  ir   draugus į  tris festivalius - „Sėlos muzikantus“, „Zalvynę“ ir „Žolynus“. Taip išlaikome ir tęsiame  tautinės kultūros tradicijas,  manydami, kad tokie mes esame įdomesni pasauliui, padedame išlaikyti tam tikrą fundamentą profesionalioms meno šakoms, turime savo savastį –  savo sielos  ir kūno vietą, namus. Turime tautinį kostiumą, su kuriuo jaučiamės gražūs ir nepakartojami.

„Seluonos“ trisdešimtmetis, pažymėjo brandų kolektyvo veiklos etapą. Esame pelnę geriausio tautinio kostiumo nominaciją, jau beveik 10 metų esame pirmos (aukščiausios) kategorijos kolektyvas. Dar nepelnėme „Aukso paukštės“, bet manome, kad greitu metu ji atskris. Koncerte parodėme teminę programą  „Šviečia saulyte ir un kareivėlių“ sudarytą iš  Zarasų krašto dainų,  kai kurios jų dainuojamos pirmą kartą. Šią programą paruošėme dainų šventei „Vardan tos...“ folkloro dienai.

Niekas  neatsiranda  be didelių pastangų nei viename kolektyve. Todėl nuoširdžiai džiaugiuosi savo kolektyvo nariais, be didelių  kloniojimųsi ateinančių  į repeticijas, suprantančių savo kilnią misiją – tęsti  dainavimo tradicijas.  Tik mes patys, vadovai ir kolektyvų nariai žinome, kiek reikia  neramių akimirkų pergyventi,  įdėti pastangų, kad „Jonas“, „Petras‘ ar „Onutė“ spėtų ir duoną užsidirbti ir nesirgtų, kad galėtų skirti laiko savo pomėgiui – padainuoti. Kiek reikia ištiesti ranką į fondus, rėmėjus, kad galėtume  leistis į koncertinę kelionę – šįkart į tarptautinį festivalį  Armėnijoje.

Nuoširdžiai, visos „Seluonos“ vardu dėkoju rėmėjams – UAB „Vasaknos“, Bendruomenei „Šlyninkos vandens malūnas“, J. Kederienės individualiai įmonei,  Virginijai ir Algirdui Baliams,  kitiems rėmėjams ir bendradarbiams prisidėjusiems prie kolektyvo šventės, buvusiems „Seluoniškiams“ bei  visiems svečiams už gražius linkėjimus – jie būtinai išsipildys.

 

Daugiau nuotraukų čia

Rima Vitaitė, folkloro ansamblio „Seluona“ vadovė
 

Sėlos įvykiai

Prisijungti