Kviečiame keliauti po Zaraso ežero salą ir rasti bei pažinti svarbiausius Joninių simbolius

2021 m. gegužės mėn. Zaraso ežero saloje vyko šiaudinių skulptūrų pleneras „Degi rasa“, kurio metu profesionalūs skulptoriai sukūrė penkias įstabias skulptūras, įkūnijančias svarbiausią Joninių šventės simboliką. Kviečiame jus pasitelkiant savo išmaniuosius telefonus ieškoti saloje užslėptų QR kodų, pamatyti skulptūras iš arti foto formate ir susipažinti su Joninių simbolika, tradicijomis ir istorijomis.

QR kodų žemėlapis:

Žemėlapio autorė – iliustratorė Gintarė Laurikėnienė

Projektą „Degi rasa“ – degančių skulptūrų pleneras Zaraso ežero saloje“ iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projekto vadovė – Aleksandra Pulokienė.

Nuotraukos Eriko Černovo

Skulptūros autorė – Eglė Valentė

Paparčio žiedas – vienas mistiškiausių Rasos šventės, baltų mitologinių simbolių, žmogaus brandos, žinojimo įsikūnijimas. Papartis iš tikrųjų nežydi. Apie tai lietuvių liaudies dainose sakoma: akmuo be kraujo, vanduo be sparnų, papartis be žiedų“. Paparčio poros išsisėja, ir taip paparčiai toliau auga.

Rasa ir rasmė – rasos atsiradimas šventės metu simbolizuoja savęs atradimą. Iš čia kilęs ir paparčio žiedo ieškojimas. Kupolė – pasaulio, gyvybės medis, šiuo metu yra pačiame kupėjime, augmens didumoje, po Rasų šventės augimas pereina į brandą, nuo tada einama link derliaus, grūdo, sėklos. Didžiausia žiedų sklaida lemia jų ypatingą galią sveikatinti, stiprinti žmones, iš jų nupinti vainikai skaistina ir stiprina nimbą. Jungtis tarp vandens ir ugnies yra rasa, rastis, o kartu ir būdas bendrauti su protėvių pasauliu.

Paparčio žiedas nėra vien šventinių pramogų ženklas ar vidinio, dvasinio pasaulio bei gyvenimo metafora. Žiedo paieška – su dvasinėmis vertybėmis, patirtimis susijęs pasaulio pažinimo kelias. Mistinio paparčio žiedo paieška grindžiama racionalumu. Rasti paparčio žiedą – įžvelgti pačias giliausias būties prasmes. Paprčio žiedo radimas – gyvenimo išminties subrandinimas. Sakmė simbolizuoja, kad gėris, išmintis, žinojimas atsiveria tik drąsiam, ryžtingam. Be to, tariamai pražystančio paparčio žiedo sakmė iškelia ištvermę, kaip vertingiausią asmenybės brandos bruožą. Su paparčio žiedo šviesa yra tapatinamas žinojimas, pažinimas (sakoma: „šviesus žmogus“, „šviesuomenė“, „švietimas“.

Skulptūros, įkūnijančios svarbiausią Joninių šventės simboliką, Zaraso ežero saloje 2021 m. gegužės mėn. buvo sukurtos plenero „Degi rasa“ metu. Projektą „Degi rasa“ – degančių skulptūrų pleneras Zaraso ežero saloje“ iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projekto vadovė – Aleksandra Pulokienė.

Simbolių aprašymai parengti pagal etnologės Eglės Valentės rekomendacijas ir archeologės ir antropologės, archeomitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės tekstus. Pagrindiniai šaltiniai:

„Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“, , 1994 m.,

„Senoji Europa“, Marija Gimbutienė, 1996 m.